Baigiame trumpu Willo Tuttle'o, Ph.D., Pasaulio taikos dietos atpasakojimu. Ši knyga – tai didelės apimties filosofinis kūrinys, kuris pateikiamas lengvai ir širdžiai bei protui prieinama forma.
„Liūdna ironija ta, kad mes dažnai žiūrime į kosmosą, galvodami, ar dar yra protingų būtybių, o mus supa tūkstančiai protingų būtybių rūšių, kurių sugebėjimų dar neišmokome atrasti, įvertinti ir gerbti...“ – Štai pagrindinė knygos mintis.
Autorius sukūrė audioknygą iš Dieta už pasaulio taiką. Ir jis taip pat sukūrė diską su vadinamuoju , kur išdėstė pagrindines idėjas ir tezes. Galite perskaityti pirmąją santraukos dalį „Pasaulio taikos dieta“ . Išleidome knygos skyriaus perpasakojimą, kuris vadinosi . Kita, mūsų paskelbta Willo Tuttle'o disertacija skambėjo taip – . Neseniai kalbėjome apie tai, kaip . Jie taip pat aptarė tai . Priešpaskutinis skyrius vadinamas .
Atėjo laikas perpasakoti paskutinį skyrių:
Vegetariškas maistas yra maistas dvasinei sveikatai
Žiaurus elgesys su gyvūnais grįžta pas mus bumerangu. Pačiomis įvairiausiomis formomis. Būtų tiesiog naivu manyti, kad galime pasėti šimtus tūkstančių siaubo, skausmo, baimės ir represijų sėklų, o šios sėklos tiesiog išnyks į orą, tarsi jų niekada nebūtų buvę. Ne, jie neišnyks. Jie duoda vaisių.
Mes verčiame gyvūnus, kuriuos valgome, tukti, o patys tampame nutukę. Verčiame juos gyventi toksiškoje aplinkoje, valgyti užterštą maistą ir gerti nešvarų vandenį – ir mes patys gyvename tokiomis pat sąlygomis. Mes naikiname jų šeimos ryšius ir psichiką, narkotizuojame – o patys gyvename vartodami tabletes, kenčiame nuo psichikos sutrikimų ir matome, kaip griūva mūsų šeimos. Gyvūnus laikome preke, ekonominės konkurencijos objektu: tą patį galima pasakyti ir apie mus. Ir tai tik atsitiktiniai pavyzdžiai, kaip mūsų žiaurūs poelgiai perkeliami į mūsų pačių gyvenimą.
Pastebime, kad vis labiau bijome terorizmo. Ir šios baimės priežastis slypi mumyse: mes patys esame teroristai.
Kadangi gyvūnai, kuriuos naudojame maistui, yra neapsaugoti ir negali mums atsakyti tuo pačiu, mūsų žiaurumas jiems keršija. Mes labai gerai sutariame su tais žmonėmis, kurie gali mums atsakyti. Mes darome viską, kad jiems nepakenktume, nes žinome, kad jei juos įžeisime, jie atsakys tuo pačiu. O kaip elgtis su tais, kurie negali atsakyti tuo pačiu? Štai jis – mūsų tikrojo dvasingumo išbandymas.
Jei nedalyvaujame išnaudojant ir kenkiant tiems, kurie yra neapsaugoti ir negali mums atsakyti, tai reiškia, kad esame stiprūs dvasia. Jei norime juos apsaugoti ir tapti jų balsu, tai rodo, kad užuojauta mumyse gyva.
Pastoracinėje kultūroje, kurioje visi gimėme ir gyvename, tam reikia dvasinių pastangų. Širdies troškimas gyventi taikoje ir harmonijoje ragina mus „palikti namus“ (susilaužti su tėvų įskiepyta mąstysena) ir kritikuoti įprastas mūsų kultūros sampratas ir gyventi Žemėje gerumo ir užuojautos gyvenimą – užuot gyvenimas, pagrįstas dominavimu, žiaurumu ir atitrūkimu nuo tikrų jausmų.
Willas Tuttle'as tiki, kad kai tik pradėsime atverti savo širdis, iškart pamatysime visą Žemėje gyvenančią gyvybę. Suprasime, kad visos gyvos būtybės yra emociškai susijusios viena su kita. Pripažįstame, kad mūsų gerovė priklauso nuo visų mūsų kaimynų gerovės. Ir todėl turime būti dėmesingi savo veiksmų pasekmėms.
Kuo labiau suprantame skausmą, kurį sukeliame gyvūnams, tuo labiau pasitikime atsisakome nusigręžti į jų kančias. Mes tampame laisvesni, gailestingesni ir išmintingesni. Išlaisvindami šiuos gyvūnus, pradėsime išlaisvinti save, savo prigimtinį intelektą, kuris padės mums kurti šviesesnę visuomenę, kurioje kiekvienu būtų pasirūpinta. Visuomenė, nesukurta remiantis agresijos principais.
Jei visi šie pokyčiai tikrai įvyks mumyse, natūraliai pereisime prie valgymo be gyvūninės kilmės produktų. Ir tai mums neatrodys kaip „ribojimas“. Suprantame, kad šis sprendimas mums suteikė daug jėgų tolimesniam – pozityviam – gyvenimui. Perėjimas prie žaliavalgystės – tai meilės ir atjautos triumfas, pergalė prieš cinizmą ir iliuzinę prigimtį, tai kelias į mūsų vidinio pasaulio harmoniją ir pilnatvę.
Kai tik pradėsime suprasti, kad gyvūnai yra ne maistas, o būtybės, kurios gyvenime turi savų interesų, suprasime ir tai, kad norėdami išsivaduoti, turime išlaisvinti labai nuo mūsų priklausomus gyvūnus.
Mūsų dvasinės krizės šaknys glūdi tiesiai prieš akis, mūsų lėkštėse. Mūsų paveldėtas maisto pasirinkimas įpareigoja mus gyventi pagal pasenusį ir pasenusį mentalitetą, kuris nuolat kenkia mūsų laimei, protui ir laisvei. Nebegalime atsukti nugaros gyvūnams, kuriuos valgome, ir ignoruoti jų likimą, kuris yra mūsų rankose.
Mes visi esame susiję vienas su kitu.
Ačiū už dėmesį ir rūpestį. Ačiū, kad tapote veganu. Ir ačiū už idėjų sklaidą. Pasidalinkite tuo, ką išmokote, su savo artimaisiais. Tegul ramybė ir džiaugsmas būna su jumis kaip atlygis už savo vaidmenį gydymo procese.