Sveikatos gerovė – gervuogė

Saldžios, sultingos gervuogės yra vasaros delikatesas vidutinio klimato šiauriniuose regionuose. Iš pradžių rastas subarktinėje zonoje, dabar komerciniu mastu auginamas įvairiuose regionuose, įskaitant Šiaurės Ameriką, Sibirą. Ši uoga turi keletą savybių, kurias pabrėšime toliau: • Gervuogėse mažai kalorijų. 100 g uogų yra 43 kalorijos. Jame gausu tirpių ir netirpių skaidulų. Ksilitolis yra mažo kaloringumo cukraus pakaitalas, randamas gervuogių skaidulose. Jį kraujas pasisavina daug lėčiau nei gliukozė žarnyne. Taigi gervuogės padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. • Jame yra daug flavonoidinių fitocheminių medžiagų, tokių kaip antocianinai, ellaginė rūgštis, taninas, taip pat kvercetinas, galo rūgštis, katechinai, kempferolis, salicilo rūgštis. Moksliniai tyrimai rodo, kad šie antioksidantai turi poveikį vėžiui, senėjimui, uždegimams ir neurologinėms ligoms. • Šviežios gervuogės – vitamino C šaltinis. Uogos ir vaisiai, kuriuose gausu vitamino C, didina organizmo atsparumą infekcijų sukėlėjams, uždegimams, taip pat šalina iš žmogaus organizmo laisvuosius radikalus. • Gervuogėse antioksidantų gebėjimas sugerti laisvuosius radikalus yra 5347 mikromoliai 100 gramų. • Gervuogėse yra daug kalio, magnio, mangano ir vario. Varis yra būtinas kaulų metabolizmui ir raudonųjų bei baltųjų kraujo kūnelių gamybai. • Piridoksinas, niacinas, pantoteno rūgštis, riboflavinas ir folio rūgštis veikia kaip fermentai, padedantys žmogaus organizme metabolizuoti angliavandenius, riebalus ir baltymus. Gervuogių sezonas trunka nuo birželio iki rugsėjo. Švieži vaisiai skinami rankiniu būdu ir žemės ūkio mastu. Uogos yra paruoštos skinti, kai lengvai atsiskiria nuo stiebo ir yra sodrios spalvos. Alergija gervuogėms yra reta. Jei taip atsitiks, greičiausiai taip yra dėl salicilo rūgšties, esančios gervuogėse.

Palikti atsakymą