Pasninkas reiškia susilaikymą nuo maisto 16 valandų ar ilgiau tam tikrą dienų ar savaičių skaičių. Yra keletas veislių, pavyzdžiui, pasninkas vaisių sultimis ir vandeniu, kai atsisakoma kieto maisto; sausas badavimas, kai kelias dienas nevalgoma jokio maisto ir skysčio. Pasninkas turi ir šalininkų, ir priešininkų, kurių kiekvienas yra savaip teisus. Šiame straipsnyje apžvelgiame trumpalaikio badavimo naudą ir ilgalaikio badavimo riziką. Priežastys, kodėl rekomenduojama vengti ilgo (daugiau nei 48 val.) badavimo: Pasninko ar badavimo metu kūnas įjungia „energijos taupymo režimą“. Atsitinka taip: sulėtėja medžiagų apykaita, padidėja kortizolio gamyba. Kortizolis yra streso hormonas, kurį gamina mūsų antinksčiai. Ligos ar streso metu organizmas šio hormono išskiria daugiau nei įprastai. Didelis kortizolio kiekis organizme sukelia fizinio, psichinio ir emocinio streso jausmą. Ilgai nevalgant, organizmas gamina mažiau skydliaukės hormonų. Žemas skydliaukės hormonų kiekis žymiai sulėtina bendrą medžiagų apykaitą. Pasninko metu apetito hormonai nuslopinami, tačiau grįžtant prie įprastos mitybos jie visiškai sustiprėja, todėl jaučiamas nuolatinis alkio jausmas. Taigi lėtėjant medžiagų apykaitai ir padidėjus apetitui, žmogus rizikuoja greitai priaugti svorio. Pereikime prie malonių… Kokie yra badavimo iki 48 valandų pranašumai? Tyrimai su pelėmis parodė, kad protarpinis badavimas gali pagerinti smegenų veiklą, nes sumažina oksidacinį stresą. Oksidacinis (arba oksidacinis) stresas yra susijęs su smegenų senėjimu. Tai gali pažeisti ląsteles, pabloginti atmintį ir mokymosi gebėjimus. Nustatyta, kad protarpinis badavimas sumažina kai kuriuos širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius, nes sumažina trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų kiekį ir kraujospūdį. Taip pat verta paminėti, kad badavimas neišvengiamai lemia svorio mažėjimą, o tai teigiamai veikia širdies būklę. Ląstelių dauginimasis (spartus jų dalijimasis) vaidina svarbų vaidmenį formuojant piktybinį naviką. Daugelyje tyrimų, kuriuose vertinamas mitybos ryšys su vėžio rizika, ląstelių proliferacija naudojamas kaip veiksmingumo rodiklis. Tyrimo su gyvūnais rezultatai patvirtina, kad vienos dienos badavimas gali sumažinti vėžio riziką, nes sumažina ląstelių dauginimąsi. Pasninkas skatina autofagiją. Autofagija yra procesas, kurio metu organizmas atsikrato pažeistų ir defektuotų ląstelių dalių. Pasninko metu didelis energijos kiekis, anksčiau išeikvotas virškinimui, sutelkiamas į „remonto“ ir valymo procesą. Galiausiai bendra rekomendacija mūsų skaitytojams. Pirmą kartą valgykite 9 val., o paskutinį – 6 val. Iš viso organizmui liks 15 valandų, kurios jau turės teigiamos įtakos svoriui ir savijautai.
2022-11-11