Smulkioji motorika: lavina logiką, koordinaciją ir kalbą

Vaikai mėgsta rūšiuoti javus, liesti akmenukus, sagas. Šios veiklos ne tik padeda pažinti pasaulį, bet ir teigiamai veikia vaiko kalbą, vaizduotę, logiką.

Smulkioji motorika – tai sudėtinga ir gerai koordinuota nervų, skeleto ir raumenų sistemų sąveika, kurios dėka galime atlikti tikslius judesius rankomis. Kitaip tariant, tai yra mažų daiktų gaudymas ir valdymas šaukštu, šakute, peiliu. Smulkioji motorika yra nepamainoma, kai užsisegame švarko sagas, rišame batų raištelius, siuvinėjame, rašome. Kodėl tai svarbu ir kaip jį plėtoti?

Mūsų smegenis galima palyginti su sudėtingiausiu kompiuteriu. Ji analizuoja informaciją, gaunamą iš jutimo organų ir vidaus organų, formuoja atsakomąsias motorines ir elgesio reakcijas, yra atsakinga už mąstymą, kalbą, gebėjimą skaityti ir rašyti, gebėjimą būti kūrybingam.

Maždaug trečdalis smegenų žievės yra atsakinga už rankų motorinių įgūdžių vystymąsi. Šis trečiasis yra kuo arčiau kalbos centro. Štai kodėl smulkioji motorika yra taip glaudžiai susijusi su kalba.

Kuo daugiau vaikas dirbs pirštais, tuo geriau vystosi smulkioji rankų motorika ir kalba. Ne veltui Rusijoje nuo seno įprasta mokyti vaikus žaisti pirštais nuo mažens. Tikriausiai visi žino „Ladushki“, „Šarka baltapusis“. Net ir po plovimo vaiko rankos nušluostomos rankšluosčiu, tarsi masažuojant kiekvieną pirštą.

Jei nelavinsite smulkiosios motorikos, nukentės ne tik kalba, bet ir judesių technika, greitis, tikslumas, jėga, koordinacija.

Taip pat turi įtakos logikos, mąstymo įgūdžių formavimuisi, stiprina atmintį, lavina stebėjimą, vaizduotę ir koordinaciją. Smulkiosios motorikos ugdymas atsispindi vaiko mokymuose ir vaidina svarbų vaidmenį ruošiantis mokyklai.

Gebėjimas atlikti tam tikrus veiksmus yra glaudžiai susijęs su vaiko amžiumi. Jis išmoksta vieną įgūdį ir tik tada gali išmokti kažko naujo, todėl reikia stebėti motorikos formavimosi lygį.

  • 0-4 mėnesių: vaikas geba koordinuoti akių judesius, rankomis stengiasi pasiekti daiktus. Jei jam pavyksta paimti žaislą, tada šepetėlis suspaudžiamas refleksiškai.
  • 4 mėnesiai – 1 metai: vaikas gali perkelti daiktus iš rankų į rankas, atlikti paprastus veiksmus, pavyzdžiui, vartyti puslapius. Dabar jis gali dviem pirštais sugriebti net mažą karoliuką.
  • 1-2 metai: judesiai vis labiau pasitiki, vaikas aktyviau naudoja rodomąjį pirštą, atsiranda pirmieji piešimo įgūdžiai (taškai, apskritimai, linijos). Vaikas jau žino, kuria ranka jam patogiau piešti ir paimti šaukštą.
  • 2-3 metai: rankų motorika leidžia vaikui laikyti žirkles ir karpyti popierių. Keičiasi piešimo maniera, vaikas kitaip laiko pieštuką, gali piešti figūrėles.
  • 3-4 metai: vaikas piešia užtikrintai, gali iškirpti lapą pagal nubrėžtą liniją. Jis jau apsisprendė dėl dominuojančios rankos, tačiau žaidimuose naudoja abi. Netrukus jis išmoks laikyti rašiklį ir pieštuką kaip suaugęs žmogus.
  • 4-5 metai: piešdamas ir spalvindamas vaikas judina ne visą ranką, o tik teptuką. Judesiai tikslesni, todėl iškirpti daiktą iš popieriaus ar nuspalvinti paveikslėlį nepaliekant kontūro nebėra taip sunku.
  • 5-6 metai: vaikas trimis pirštais laiko rašiklį, piešia smulkias detales, moka naudotis žirklėmis.

Neišlavinus smulkiosios motorikos nukentės ne tik kalba, bet ir judesių technika, greitis, tikslumas, jėga, koordinacija. Šiuolaikiniai vaikai, kaip taisyklė, nepasižymi labai gerais motoriniais įgūdžiais, nes retai tenka užsisegti sagas ir rišti batų raištelius. Vaikai mažiau užsiima namų ruošos darbais ir rankdarbiais.

Jei vaikui sunku rašyti ir piešti, o tėvai negali jam padėti, tai yra priežastis kreiptis į specialistą. Kas padės? Smulkiosios motorikos pažeidimas gali būti susijęs su nervų sistemos problemomis ir kai kuriomis ligomis, dėl kurių būtina konsultuotis su neurologu. Taip pat galite kreiptis patarimo į mokytoją-defektologą ir logopedą.

Apie kūrėją

Elvira Gusakova – Miesto psichologinio ir pedagoginio centro mokytoja-defektologė.

Palikti atsakymą