Ką močiutė patartų sužinoti apie jūsų negalavimą? Vištienos sultinys yra puiki priemonė. Su galvos skausmu – žuvies sriubos („Valgyk žuvį – būsi protingas!“), Su gastritu – dietinė vištiena, turinti „gydomųjų“ savybių... Ir taip toliau.
Akivaizdu, kad absurdas vystyti smegenis valgant žuvies filė arba išgydyti gastritą valgant vištieną. Tačiau tradicinė liaudies medicina nemato kitų mitybos būdų. Arba neskiria jiems pakankamai dėmesio. Tad ar įmanoma be mėsos sultinių pagalbos pakilti ant kojų ir pamiršti temperatūrą bei šaltį? O kaip apsaugoti skrandį nuo opų nekeičiant augalinės mitybos?
Šalta
Nemalonus, bet visiems pažįstamas nuo vaikystės, neleidžia jaustis linksmu ir sėkmingu žmogumi. Galvos skausmas, varginantis ryte, sloga, trukdanti deryboms, gerklės skausmas ir kosulys – visa tai mums labai trukdo įprastame gyvenime. Mes iškrentame iš savo komforto zonos ir norime kuo greičiau atsikratyti šių negalavimų.
1. Šilta žalioji arbata su citrina. Bene tai pati garsiausia nemedikamentinė priemonė nuo peršalimo ligų. 4-5 puodeliai žaliosios arbatos su citrina per dieną padės jūsų organizmui kelis kartus greičiau kovoti su infekcija.
2. Imbiero arbata. Rusijoje dar ne taip seniai žmonės susipažino su imbieru, o Rytuose apie gydomąsias imbiero šaknies savybes ir gebėjimą stiprinti imuninę sistemą buvo žinoma nuo seno. Vienas iš veiksmingų receptų atrodo taip:
Imbiero šaknis – 1 vnt.
Žaliosios arbatos lapeliai – 4-5 vnt.
Šviežia citrina – 1 vnt.
Medus - 1 valgomasis šaukštas
Imbiero šaknį sutarkuokite stambia tarka, sumaišykite su citrinos sultimis. Gautą mišinį užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite 20 min. Tada įdėkite šaukštą medaus ir užvirinkite. Ant viršaus uždėkite žaliosios arbatos lapelius ir uždenkite.
Šį gydomąjį arbatos gėrimą reikia gerti kas valandą. Poveikis bus pastebimas jau kitą dieną.
3. Avižinių dribsnių, ryžių ir manų kruopų košė. Peršalus padidėja organizmo energijos poreikis, todėl būtina didinti suvartojamų lengvai virškinamų angliavandenių kiekį. Košės šiuo atveju tampa idealiais produktais. Pirma, juose tiesiog yra didelis kiekis reikalingų lengvai virškinamų angliavandenių, antra, dribsnių gaminimas nėra sudėtingas procesas, nereikalaujantis ilgai stovėti prie viryklės.
4. Daugiau baltymų! Trūkstant baltymų, sutrinka virškinimo fermentų sintezė, sumažėja kraujo serumo baktericidinis aktyvumas, todėl padidėja organizmo poreikis kasdien suvartoti baltymus, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1 gramas 1 kilogramui žmogaus kūno svorio. . Čia tampa aišku, kodėl visų močiučių mėgstamas vištienos sultinys. Reikia suprasti, kad stebuklingų savybių turi ne vištiena, o peršalimo laikotarpiu žmogaus organizmui būtini baltymai. Tačiau baltymų yra ne tik mėsos gaminiuose, bet ir šparaguose, grikiuose, quinoa, juodosiose pupelėse, migdoluose, lęšiuose, pistacijose, humusuose, žirniuose ir brokoliuose.
5. Guliacija, esantis svogūnuose, česnakuose, špinatuose, Briuselio kopūstuose ir graikiniuose riešutuose, yra galingas antioksidantas, stiprinantis žmogaus imuninės sistemos veiklą.
6. Vitaminai A, C, D ir grupė vitaminų B turi stiprų poveikį imuninei sistemai. Todėl verta didinti šių vitaminų turinčio maisto vartojimą. Tai padės: džiovinti abrikosai, šparagai, burokėliai, erškėtuogių užpilas, rauginti kopūstai, juodieji serbentai, mangai, mandarinai, migdolai, pupelės, ryžiai, soros, grikiai, bulvės, jūros dumbliai.
– Pirmieji pusryčiai: avižiniai dribsniai, grikių ar ryžių košė, arbata su citrina.
– Antrieji pusryčiai: vaisių salotos ir erškėtuogių sultinys.
– Pietūs: daržovių sriuba, šparagai, sauja migdolų ar pistacijų, imbiero arba erškėtuogių arbata.
– Popietės užkandis: kepti obuoliai.
– Vakarienė: šparagai, brokoliai, grikių košė, jūros dumbliai, arbata su citrina.
– Nakčiai: sauja migdolų ir laukinių rožių nuoviras.
Apsinuodijimas
Kad ir kaip atidžiai stebėtume daržovių ir vaisių terminį apdorojimą, kad ir kaip kruopščiai rinktume produktus sau, yra galimybė apsinuodyti. Ką kovojant su šia nemalonia liga mums siūlo vegetariškas meniu?
1. Silpni daržovių sultiniai. Apsinuodijus organizmas netenka didelio skysčių kiekio, kurį reikia kompensuoti ne tik geriant, bet ir lengvais daržovių sultiniais. Bulvės ir morkos gali pamaitinti pacientą sveiku ir skaniu lengvu sultiniu.
2. Ryžiai arba avižiniai dribsniai. Gleivinės kruopos padės nusiraminti skrandžiui ir paruoš jį įprastiniam valgymui.
3. Nesaldus želė iš uogų ir vaisių taip pat prisideda prie minkšto kūno prisotinimo.
4. Garuose virtos daržovės visiškai įmanoma pradėti vartoti praėjus 2-3 dienoms po apsinuodijimo maistu.
– Pirmieji pusryčiai: daržovių sultinys ir želė.
– Antrieji pusryčiai: želė.
– Pietūs: garuose virtos bulvės ir brokoliai.
– Popietės užkandis: daržovių sultinys.
– Vakarienė: ryžiai arba avižiniai dribsniai ir želė.
– Naktį: želė.
Matome, kad vegetariškas „liaudiškas“ gydymas ne tik ne mažiau efektyvus, bet ir vis įvairesnis. Tinkamo vitaminų, mineralų, vandens ir kitų organizmui reikalingų cheminių elementų balanso laikymasis greitai pastatys jus ant kojų ir taps neatsiejama peršalimo ir kitų ligų profilaktika. Pavasarį nepamirškite profilaktinių mitybos metodų ir padėkite savo organizmui kovoti su aplinkine infekcija.
Būk sveikas!