Turinys
Auga šitake
Trumpas grybelio aprašymas, jo augimo ypatumai
Europoje šitake grybas geriau žinomas kaip Lentinus edodes. Tai gausios nesupuvusių grybų šeimos atstovas, turintis apie pusantro tūkstančio rūšių grybų, galinčių augti ne tik ant pūvančios ir žūstančios medienos, bet ir augaliniame substrate. Gana dažnai galima pamatyti ant kaštonų kamienų augančius šitakius. Japonijoje kaštonai vadinami „shii“, iš čia ir kilo šio grybo pavadinimas. Tačiau jo galima aptikti ir ant kitų rūšių lapuočių, t. ant skroblo, tuopos, beržo, ąžuolo, buko.
Gamtoje šios rūšies grybai dažnai aptinkami Azijos pietryčiuose ir rytuose, įskaitant. kalnuotuose Kinijos, Korėjos ir Japonijos regionuose. Europoje, Amerikoje, Afrikoje ir Australijoje laukinis šitake neaptinkamas. Mūsų šalyje šio grybo galima rasti Tolimuosiuose Rytuose.
Šitakė yra saprofitinis grybas, todėl jo mityba pagrįsta organinėmis medžiagomis iš pūvančios medienos. Štai kodėl gana dažnai šis grybelis aptinkamas ant senų kelmų ir džiūstančių medžių.
Azijiečiai nuo seno gyrė šitake gydomąsias savybes, todėl tūkstančius metų jie jį augino ant medžių kelmų.
Išvaizda šis grybas yra skrybėlių grybas su trumpu storu stiebu. Skrybėlės skersmuo gali siekti iki 20 centimetrų, tačiau dažniausiai jis yra 5-10 centimetrų ribose. Šios rūšies grybai auga nesusiformavę artikuliuotų vaisiakūnių. Grybų kepurėlės spalva pradiniame augimo etape tamsiai ruda, forma sferinė. Tačiau nokinimo metu skrybėlė tampa plokštesnė ir įgauna šviesų atspalvį.
Grybai turi lengvą minkštimą, kuris išsiskiria subtiliu skoniu, šiek tiek primenančiu kiaulienos grybų skonį.
Vietos parinkimas ir paruošimas
Šitakių auginimas gali būti atliekamas keliais būdais: ekstensyviai ir intensyviai. Pirmuoju atveju augimo sąlygos sudaromos kuo artimesnės natūralioms, o antruoju atveju grybams individualiai parenkamos augalinės ar medienos žaliavos, pridedant įvairių maistinių medžiagų tirpalų. Šitake auginimas yra labai pelningas, tačiau dauguma Azijos grybų ūkių renkasi ekstensyvų šių grybų auginimo būdą. Tuo pačiu metu azijiečiai tam specialiai paruošia tam tikras miško sritis, kur pavėsyje nuo medžių bus sudarytos palankiausios sąlygos šitake augti.
Klimatas, pasižymintis karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis, negali būti vadinamas palankiu tokių grybų auginimui, todėl reikia sukurti specialias patalpas, kuriose būtų galima kontroliuoti drėgmės ir temperatūros lygį. Ekstensyvus metodas apima grybų auginimą ant lapuočių medžių kelmų, kurie yra specialiai tam nuimami. Šiame versle populiariausi yra kaštonai ir žemaūgiai kaštonai, tam tinka ir skroblai, bukai, ąžuolai. Kad grybai augtų maistingi ir sveiki, kelmai jų auginimui turi būti skinami tuo metu, kai medžiuose nutrūksta sulos tekėjimas, ty tai turėtų būti ankstyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo. Šiuo metu medienoje yra didžiulis maistinių medžiagų kiekis. Prieš renkantis medieną šitake auginti, reikia atidžiai ją apžiūrėti, o pažeistus kelmus išmesti.
Kelmams gauti labiausiai tiks 10-20 centimetrų skersmens pjautiniai rąstai. Kiekvieno kelmo ilgis turėtų būti apie 1-1,5 metro. Gavus reikiamą skaičių kelmų, jie sulenkiami į medžio krūvą ir uždengiami audeklu, kuris turėtų išgelbėti nuo išdžiūvimo. Jei mediena išdžiūvo, rąstus reikia suvilgyti vandeniu 4-5 dienas prieš grybienos sėją.
Šitake galima auginti ir sausuose rąstuose, bet tik tuo atveju, jei jie nepradėjo pūti. Tokią medieną likus savaitei iki grybienos sodinimo reikia gausiai sudrėkinti. Grybai gali būti auginami tiek lauke, tiek specialioje patalpoje, kurioje galite palaikyti šitake vystymuisi reikalingą temperatūrą.
Pirmuoju atveju grybų derėjimas vyks tik šiltuoju metų laiku, tačiau antruoju atveju, atrodo, galima šitake auginti ištisus metus. Svarbu atsiminti, kad auginant grybus atvirose vietose, juos reikia saugoti nuo vėjo ir tiesioginių saulės spindulių.
Taip pat nepamirškite, kad šitakė duos vaisių tik tada, kai aplinkos temperatūra bus palaikoma 13-16 laipsnių, o medienos drėgmė - 35-60%. Be to, svarbus ir apšvietimas – jis turi būti ne mažesnis kaip 100 liumenų.
Pasėkite grybieną
Prieš pradedant sėją, kelmuose reikia išgręžti skylutes grybienai. Jų gylis turi būti 3–5 centimetrai, o skersmuo – 12 mm. Tokiu atveju žingsnis turėtų būti stebimas 20–25 cm lygyje, o tarp eilučių turi būti bent 5–10 cm.
Grybiena tankiai prikimšta į susidariusias skylutes. Tada skylė uždaroma kamščiu, kurio skersmuo yra 1-2 mm mažesnis už skylės skersmenį. Kamštis įkalamas plaktuku, o likę tarpai užsandarinami vašku. Tada šie kelmai vėl paskirstomi malkų krūvoje arba specialioje patalpoje. Grybienos vystymuisi įtakos turi daug veiksnių – nuo grybienos kokybės iki susidarančių sąlygų. Todėl jis gali išsivystyti per 6-18 mėnesių. Optimaliausia temperatūra bus 20-25 laipsniai, o medienos drėgnumas turėtų būti didesnis nei 35%.
Kad medinė krūva neišdžiūtų, ją reikia uždengti iš viršaus, o džiūstant galima drėkinti. Grybų rinkėjas gali būti laikomas išsivysčiusiu, jei ant rąstų atkarpų pradeda atsirasti baltų hifų dėmių, o bakstelėjus rąstas nebeskamba. Atėjus šiam momentui, rąstus reikia pamirkyti vandenyje. Jei lauke šiltasis sezonas, tai daryti reikėtų 12-20 valandų, jei šaltasis – 2-3 dienas. Tai padidins medienos drėgnumą iki 75%.
Auginimas ir derliaus nuėmimas
Pradėjus daugintis grybienai, rąstus reikia įstatyti iš anksto paruoštose vietose. Iš viršaus jie yra padengti permatomu audiniu, todėl drėgmė ir temperatūra išlyginama.
Kai rąstų paviršius nusėtas vaisiakūniais, apsauginį audinį reikia išmesti, drėgmė patalpoje sumažinama iki 60%.
Vaisiai gali tęstis 1-2 savaites.
Jei laikomasi auginimo technologijos, iš vieno pasėto kelmo grybus galima auginti penkerius metus. Tuo pačiu metu toks kelmas duos vaisių 2–3 kartus per metus. Pasibaigus derliaus nuėmimui, kelmai vėl dedami į malkų krūvą, o iš viršaus uždengiami šviesą praleidžiančiu audiniu.
Būtinai saugokite, kad medienos drėgmė nesumažėtų iki 40%, taip pat palaikykite 16-20 laipsnių oro temperatūrą.
Kai mediena šiek tiek išdžiūsta, ją vėl reikia pamirkyti vandenyje.