Laimė ir nepasitenkinimas: ar vienas trukdo kitam?

„Laimę galima rasti net tamsiausiais laikais, jei nepamirši atsigręžti į šviesą“, – sakė išmintingas garsios knygos veikėjas. Tačiau nepasitenkinimas gali mus aplenkti geriausiu metu ir „idealiuose“ santykiuose. Ir tik mūsų pačių noras gali padėti mums būti laimingiems, sako tyrinėtoja ir knygų apie santuoką ir santykius autorė Lori Lowe.

Žmonių nesugebėjimas patirti pasitenkinimo savo gyvenimu yra pagrindinė kliūtis būti laimingam. Mūsų prigimtis daro mus nepasotinamus. Mums visada reikia kažko kito. Kai gauname tai, ko norime: pasiekimą, objektą ar nuostabius santykius, laikinai būname laimingi, o tada vėl pajuntame vidinį alkį.

„Mes niekada nesame savimi visiškai patenkinti“, – sako Laurie Lowe, tyrinėtoja ir knygų apie santuoką ir santykius autorė. — Taip pat partnerį, pajamas, namus, vaikus, darbą ir savo kūną. Mes niekada nesame visiškai patenkinti visu savo gyvenimu.

Bet tai nereiškia, kad negalime išmokti būti laimingi. Pirmiausia turėtume nustoti kaltinti mus supantį pasaulį, kad jis nesuteikia mums visko, ko mums reikia ar ko norime.

Mūsų kelias į laimės būseną prasideda nuo darbo su mintimis

Dennisas Praneris, knygos „Laimė yra rimta problema“, rašo: „Iš esmės turėsime pasakyti savo prigimčiai, kad nors girdime ir gerbiame ją, ne tai, o protas lems, ar esame patenkinti“.

Žmogus gali padaryti tokį pasirinkimą – būti laimingu. To pavyzdys yra žmonės, kurie gyvena skurde ir, be to, jaučiasi daug laimingesni nei jų daug turtingesni amžininkai.

Jausdami nepasitenkinimą, vis tiek galime priimti sąmoningą sprendimą būti laimingi, – įsitikinusi Laurie Low. Netgi pasaulyje, kuriame yra blogis, vis tiek galime rasti laimę.

Mūsų nesugebėjimas būti visiškai patenkintam gyvenimu yra ir teigiamų aspektų. Tai skatina mus keistis, tobulėti, siekti, kurti, siekti. Jei ne nepasitenkinimo jausmas, žmonės nedarytų atradimų ir išradimų, kad pagerintų save ir pasaulį. Tai svarbus visos žmonijos vystymosi veiksnys.

Prager pabrėžia skirtumą tarp būtino – teigiamo – nepasitenkinimo ir nereikalingo.

Mes visada būsime kažkuo nepatenkinti, bet tai nereiškia, kad negalime būti laimingi.

Būtinas pyktis savo darbais verčia kūrybingus žmones ją tobulinti. Liūto dalis teigiamo nepasitenkinimo verčia mus imtis svarbių pokyčių gyvenime.

Jei pasitenkintume destruktyviais santykiais, neturėtume paskatų ieškoti tinkamo partnerio. Nepasitenkinimas intymumo lygiu skatina porą ieškoti naujų būdų, kaip pagerinti bendravimo kokybę.

Bereikalingas pyktis siejami su dalykais, kurie arba iš tikrųjų nėra svarbūs (pvz., maniakiška „tobulų“ batų paieška), arba kurių mes nekontroliuojame (pvz., bandymas pakeisti savo tėvus).

„Mūsų nepasitenkinimas kartais būna pagrįstas, bet jei jo priežasties pašalinti nepavyksta, tai tik sustiprina nelaimę“, – sako Prageris. „Mūsų darbas yra priimti tai, ko negalime pakeisti“.

Visada būsime kažkuo nepatenkinti, bet tai nereiškia, kad negalime būti laimingi. Laimė yra tiesiog darbas su jūsų proto būsena.

Kai mums kažkas nepatinka sutuoktinyje ar partneryje, tai normalu. Ir tai visai nereiškia, kad jis ar ji mums netinka. Galbūt, rašo Laurie Lowe, tereikia atsižvelgti į tai, kad net tobulas žmogus negali patenkinti visų mūsų troškimų. Partneris negali padaryti mūsų laimingų. Tai sprendimas, kurį turime priimti patys.


Apie ekspertą: Lori Lowe yra tyrinėtoja ir knygų apie santuoką ir santykius autorė.

Palikti atsakymą