PSIchologija

Sunkios treniruotės rezultatas matomas iš karto: kūnas tampa patemptas ir tonizuotas. Su smegenimis viskas yra sunkiau, nes negalime stebėti naujų neuronų formavimosi ir aktyvaus informacijos mainų tarp jų. Ir vis dėlto fizinė veikla jam naudinga ne mažiau nei raumenys.

Gerinti atmintį

Hipokampas yra atsakingas už smegenų atmintį. Gydytojai ir neurologijos srities ekspertai pastebėjo, kad jo būklė yra tiesiogiai susijusi su širdies ir kraujagyslių sistemos būkle. Ir eksperimentai su visomis amžiaus grupėmis parodė, kad ši sritis auga, kai geriname savo kūno rengybą.

Pratimai ne tik pagreitina darbinę atmintį, bet ir gali padidinti jūsų gebėjimą įsiminti. Pavyzdžiui, vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu mokantis naujos kalbos (bet ne anksčiau) padeda įsiminti naujus žodžius. Vietoj mėgstamų dainų pabandykite į grotuvą atsisiųsti prancūzų kalbos pamokas.

Didėjanti koncentracija

Fitnesas padeda sutelkti dėmesį į užduotis ir išvengti informacijos pertekliaus dienos metu. Šį poveikį patvirtinantys duomenys buvo gauti atlikus moksleivių testavimą. Amerikos mokyklose ištisus metus vaikai po pamokų užsiimdavo gimnastika ir aerobiniais pratimais. Rezultatai parodė, kad jie mažiau blaškosi, geriau išsaugo naują informaciją savo galvose ir sėkmingiau ją pritaikė.

Net 10 minučių fizinio aktyvumo seansas padeda vaikams geriau įsiminti informaciją.

Panašūs eksperimentai buvo atlikti Vokietijoje ir Danijoje, o mokslininkai visur gavo panašius rezultatus. Net 10 minučių trukmės fizinio aktyvumo seansas (gal žaidimo forma) turėjo pastebimą poveikį vaikų dėmesio įgūdžiams.

Depresijos prevencija

Po treniruotės jaučiamės linksmesni, tampame kalbesni, turime vilkišką apetitą. Tačiau yra ir intensyvesnių pojūčių, tokių kaip bėgiko euforija, pakylėjimas, atsirandantis intensyvaus pratimo metu. Bėgimo metu organizmas gauna galingą krūvį medžiagų, kurios išsiskiria ir vartojant narkotikus (opioidų ir kanabinoidų). Galbūt todėl daugelis sportininkų patiria tikrą „pasitraukimą“, kai tenka praleisti treniruotę.

Tarp technikų, padedančių reguliuoti emocinį foną, negalima nepaminėti jogos. Kai pakyla nerimo lygis, įsitempiate, širdis tarsi iššoka iš krūtinės. Tai evoliucinis atsakas, žinomas kaip „kovok arba bėk“. Joga moko kontroliuoti raumenų tonusą ir kvėpavimą, kad įgautumėte ramybę ir impulsų kontrolės jausmą.

Skatinkite kūrybiškumą

Henry Thoreau, Friedrichas Nietzsche ir daugelis kitų puikių protų yra sakę, kad geras pasivaikščiojimas įkvepia ir lavina vaizduotę. Neseniai Stanfordo universiteto (JAV) psichologai patvirtino šį pastebėjimą. Bėgimas, greitas ėjimas ar važiavimas dviračiu prisideda prie divergentinio mąstymo ugdymo, kurį sudaro daugybė nestandartinių vienos problemos sprendimų. Jei ryte sukasi mintis, keli ratai bėgiodami po namus gali pasiūlyti naujų idėjų.

Sulėtinti smegenų senėjimą

Pradėdami jau dabar, užtikriname sveikas smegenis senatvėje. Nebūtina savęs išsekinti: 35–45 minutės greito ėjimo tris kartus per savaitę atitolina nervų ląstelių susidėvėjimą. Svarbu pradėti šį įprotį kuo anksčiau. Atsiradus pirmiesiems smegenų senėjimo požymiams, mankštos poveikis bus mažiau pastebimas.

Mąstymo problemas galima išspręsti šokant

O kai vis dar yra problemų su mąstymu ir atmintimi, gali padėti šokiai. Tyrimai parodė, kad vyresni žmonės, kurie šoka valandą per savaitę, turi mažiau atminties problemų ir paprastai jaučiasi budresni ir socialiai aktyvesni. Tarp galimų paaiškinimų - fizinis aktyvumas pagerina kraujotaką smegenyse, prisideda prie kraujagyslių išsiplėtimo. Be to, šokiai – tai galimybė susirasti naujų draugų ir net flirtuoti.


Šaltinis: The Guardian.

Palikti atsakymą