Sutrinka šiluminė gamtos pusiausvyra
Dabar klimatas atšilo vidutiniškai 1 laipsniu, atrodo, kad tai nereikšmingas skaičius, tačiau lokaliai temperatūros svyravimai siekia keliasdešimt laipsnių, o tai veda į kataklizmus. Gamta – tai sistema, kuri siekia išlaikyti temperatūros, gyvūnų migracijos, jūros srovių ir oro srovių pusiausvyrą, tačiau žmogaus veiklos įtakoje pusiausvyra prarandama. Įsivaizduokite tokį pavyzdį, žmogus, nežiūrėdamas į termometrą, labai šiltai apsirengė, dėl to po dvidešimties minučių ėjimo prakaitavo ir atsisegė striukės užtrauktuką, nusiėmė šaliką. Planeta Žemė taip pat prakaituoja, kai žmogus, degindamas naftą, anglį ir dujas, ją įkaitina. Tačiau ji negali nusirengti, todėl garavimas patenka į precedento neturinčius kritulius. Ryškių pavyzdžių toli ieškoti nereikia, prisiminkite rugsėjo pabaigoje įvykusį potvynį ir žemės drebėjimą Indonezijoje bei spalio mėnesio liūtis Kubane, Krasnodare, Tuapse ir Sočyje.
Apskritai pramonės amžiuje žmogus išgauna didžiulį kiekį naftos, dujų ir anglies, jas degindamas, išskiria milžinišką kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir šilumos. Jei žmonės ir toliau naudos tas pačias technologijas, tada temperatūra kils, o tai ilgainiui sukels radikalius klimato pokyčius. Tokias, kad žmogus jas pavadintų katastrofiškomis.
Klimato problemos sprendimas
Problemos sprendimas, kaip nenuostabu, vėlgi priklauso paprastų žmonių valiai – tik jų aktyvi pozicija gali priversti valdžią apie tai susimąstyti. Be to, pats žmogus, sąmoningas apie šiukšlių išvežimą, gali labai prisidėti prie problemos sprendimo. Vien atskiras organinių ir plastikinių atliekų surinkimas padės sumažinti žmogaus pėdsaką perdirbant ir perdirbant žaliavas.
Užkirsti kelią klimato kaitai galima visiškai sustabdžius esamą pramonę, tačiau niekas to nesiims, tad belieka prisitaikyti prie stiprių liūčių, sausrų, potvynių, neregėto karščio ir neįprasto šalčio. Lygiagrečiai su prisitaikymu būtina plėtoti CO2 absorbcijos technologijas, modernizuojant visą pramonę, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Deja, tokios technologijos dar tik pradeda formuotis – tik per pastaruosius penkiasdešimt metų žmonės pradėjo galvoti apie klimato problemas. Tačiau ir dabar mokslininkai nepakankamai tyrinėja klimatą, nes tai nėra gyvybiškai būtina. Nors klimato kaita atneša problemų, daugumos žmonių ji dar nepalietė, klimatas kasdien netrikdo, kitaip nei finansiniai ar šeimos rūpesčiai.
Klimato problemų sprendimas yra labai brangus, ir nė viena valstybė neskuba skirstytis su tokiais pinigais. Politikams jo išleidimas CO2 emisijų mažinimui prilygsta biudžeto metimui į vėją. Greičiausiai iki 2030 metų vidutinė planetos temperatūra pakils žinomais dviem ar daugiau laipsnių, ir mums reikės išmokti gyventi naujame klimate, o palikuonys pamatys visiškai kitokį pasaulio vaizdą, jie bus nustebo, žiūrėdamas į šimto metų senumo fotografijas, neatpažindamas įprastų vietų. Pavyzdžiui, kai kuriose dykumose sniegas bus ne toks jau retas, o vietose, kurios kažkada garsėjo sniegingomis žiemomis, gero sniego bus vos kelias savaites, o likusi žiemos dalis bus šlapia ir lietinga.
Jungtinių Tautų Paryžiaus susitarimas
2016 metais sukurtas JT klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimas skirtas klimato kaitai reguliuoti, jį pasirašė 192 šalys. Ji ragina neleisti vidutinei planetos temperatūrai pakilti aukščiau 1,5 laipsnio. Bet jo turinys leidžia kiekvienai šaliai pačiai nuspręsti, ką daryti, kad kovotų su klimato kaita, nėra jokių prievartos priemonių ar priekaištų dėl susitarimo nesilaikymo, net nekalbama apie koordinuotą darbą. Dėl to jis turi formalią, net neprivalomą išvaizdą. Dėl tokio susitarimo turinio labiausiai nuo atšilimo nukentės besivystančios šalys, o salų valstybėms bus ypač sunku. Išsivysčiusios šalys ištvers klimato kaitą už dideles finansines išlaidas, bet išliks. Tačiau besivystančiose šalyse ekonomika gali žlugti ir jos taps priklausomos nuo pasaulio galių. Salų valstybėms vandens pakilimas dviem laipsniais atšilus gresia didelėmis finansinėmis išlaidomis, būtinomis užlietoms teritorijoms atkurti, o dabar, pasak mokslininkų, jau užfiksuotas laipsnio pakilimas.
Pavyzdžiui, Bangladeše, klimatui iki 10 m. atšilus dviem laipsniais, 2030 mln. žmonių kiltų pavojus užtvindyti namus. Pasaulyje jau dabar dėl atšilimo gyvenamąją vietą priversti keisti 18 mln. nes jų namai buvo sugriauti.
Tik bendras darbas gali suvaldyti klimato atšilimą, tačiau greičiausiai jo nepavyks organizuoti dėl susiskaidymo. Pavyzdžiui, JAV ir daugelis kitų šalių atsisako leisti pinigus klimato atšilimui pažaboti. Besivystančios šalys neturi pinigų kurti ekologines technologijas, mažinančias CO2 emisiją. Situaciją komplikuoja politinės intrigos, spekuliacijos ir žmonių bauginimas niokojančia medžiaga žiniasklaidoje, siekiant gauti pinigų sistemoms, apsaugančioms nuo klimato kaitos padarinių, kurti.
Kokia bus Rusija naujame klimate
67% Rusijos teritorijos užima amžinasis įšalas, jis ištirps nuo atšilimo, todėl teks atstatyti įvairius pastatus, kelius, vamzdynus. Kai kuriose teritorijose žiemos taps šiltesnės, o vasaros ilgės, todėl kils miškų gaisrų ir potvynių problema. Maskvos gyventojai galbūt pastebėjo, kaip kiekviena vasara vis ilgėja ir šiltėja, o dabar – lapkritis ir nebūdingai šiltos dienos. Nepaprastųjų situacijų ministerija kiekvieną vasarą gesino gaisrus, įskaitant artimiausiuose sostinės rajonuose, ir potvynius pietinėse teritorijose. Pavyzdžiui, galima prisiminti 2013 m. potvynius Amūro upėje, kurių nebuvo per pastaruosius 100 metų, arba gaisrus aplink Maskvą 2010 m., kai visa sostinė buvo dūmuose. Ir tai tik du ryškūs pavyzdžiai, ir yra daug daugiau.
Rusija nukentės dėl klimato kaitos, šalis turės išleisti neblogą pinigų sumą, kad pašalintų nelaimių padarinius.
Afterword
Atšilimas yra žmonių vartotojų požiūrio į planetą, kurioje gyvename, rezultatas. Klimato kaita ir neįprastai stiprūs oro reiškiniai gali priversti žmoniją persvarstyti savo požiūrį. Planeta praneša žmogui, kad laikas nustoti būti gamtos karaliumi ir vėl tapti jos protu.