Turinys
Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Tai įvairūs pasipriešinimo tipai, su kuriais susiduriame darbe, asmeniniuose santykiuose, aplinkybėse. Žmonės skirtingai suvokia gyvenimo įvykius ir skirtingai susidoroja su stresu. Šis suvokimas yra glaudžiai susijęs su svorio metimu. Nervinės įtampos momentais padidėja persivalgymo rizika. Stresas provokuoja padidėjusią hormono kortizolio sintezę, dėl kurios susilaiko skysčiai ir pradeda kauptis visceraliniai riebalai. Todėl mitybos specialistams patariama pasimokyti, kaip sumažinti streso lygį metant svorį.
Stresas ir antsvoris
Jau išsiaiškinome, kad persivalgymas dažnai siejamas su nervine įtampa. Stresas gali slėpti įvairius jausmus ir emocijas, pavyzdžiui, nuobodulį ar nerimą. Pirmas žingsnis sprendžiant persivalgymo problemą yra sąmoningumas. Užduokite sau klausimus prieš, per ir po: „Kas verčia mane valgyti?“, „Gal jau gana?“, „Ar aš alkanas ar trokštu maisto?“, „Kokias emocijas dabar išgyvenu?“. Užduodami šiuos klausimus išmoksite suprasti save ir teisingai interpretuoti kūno signalus. Belieka išsiugdyti įpročius.
Su kortizoliu viskas yra sudėtingiau. Jos lygį didina tokie stresoriai kaip finansiniai sunkumai, viršvalandžių darbas, konfliktai ar nesibaigiančios spūstys, taip pat lėtinis miego trūkumas, griežtos nekaloringos dietos, perdėtas rūpinimasis kažkuo, pavyzdžiui, mityba. Svarbu pradėti dietą be streso ir sumažinti dirginimą.
Streso mažinimo būdai
Pagrindinis veiksnys, mažinantis mitybos stresą, yra nuspėjamumas. Suplanuokite savo mitybą ir užsirašykite savo svorio metimo dienoraštį iš anksto, o ne persekiojant. Taip pat maistą ruoškite kelias dienas iš anksto. Suplanuokite savaitės treniruotes ir laikykitės grafiko. Jei esate linkęs į epizodinį persivalgymą, tuomet detaliai suplanuokite savo veiksmus tokioms situacijoms, užsirašykite juos ir, jei reikia, pakartokite. Planas yra jūsų parama ir apsauga nuo streso.
Jei jūsų gyvenime jau yra lėtinio streso šaltinio, galite sušvelninti jo poveikį organizmui šiais būdais:
- Maistas
- fizinis pratimas
- meditacija,
- vesti dienoraštį.
maistas
Subalansuota mityba palaiko fizinę ir psichologinę sveikatą. Įsitikinkite, kad vartojate pakankamai kalcio turinčio maisto. Tai, visų pirma, pieno produktai. Nervinės įtampos metu kalcis pasišalina iš organizmo. Taip pat esant nervinei įtampai didėja vitamino C ir B grupės vitaminų suvartojimas. Valgykite daugiau daržovių, grūdų ir mėsos produktų. Magnis padeda organizmui susidoroti su neigiamu streso poveikiu. Juose gausu riešutų, grikių, sėlenų, nepoliruotų ryžių, kakavos. Taip pat yra mokslinių įrodymų, kad omega-3 riebalų rūgštys didina organizmo atsparumą stresui ir depresijai. Jų galite rasti žuvyje ir linų sėmenų aliejuje.
Fiziniai pratimai
Sportuojant gaminasi hormonas endorfinas, kuris gerina nuotaiką ir padeda organizmui geriau atsispirti stresui. Nieko keisto, kad daugelyje neurozių gydymo klinikų bėgimas įtrauktas į reabilitacijos programą. Kad pratimai duotų laukiamą efektą, juos reikia atlikti reguliariai ilgą laiką.
Meditacija
Meditacija gali sumažinti streso hormonų kiekį, kraujospūdį ir atkurti jėgas. Kad pajustumėte energijos antplūdį, pakanka vos 5-10 minučių kasdieninio vienatvės, tačiau tai taip pat reikia daryti reguliariai. Yra daug įvairių meditacijos technikų. Paprasčiausias: nustatykite laikmatį 5 minutėms, atsisėskite patogioje padėtyje, atitraukite save nuo pašalinių minčių ir ramiai kvėpuokite, sutelkdami dėmesį į kvėpavimą. Kad nesiblaškytų nuo pašalinių garsų ir minčių, kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą kartokite sau „įkvėpti“ / „iškvėpti“.
Dienoraščio vedimas
Dienoraštis padeda sumažinti stresą, suprasti jo priežastis ir pasekmes. Tai gali būti specialus „streso dienoraštis“, skirtas analizuoti gyvenimo įvykius ir jūsų reakciją į juos. Arba tai gali būti „emocijų dienoraštis“, skirtas emocinėms būsenoms sekti arba emocijoms išreikšti piešiniais. Jei jūsų stresą lydi neviltis, galite vesti „džiaugsmo dienoraštį“, kuriame kiekvieną vakarą turite užsirašyti penkis džiaugsmingus įvykius, kurie jums nutiko per dieną.
Tai puikios technikos, padedančios atkurti gyvybingumą ir susidoroti su nervine įtampa.
Streso prevencija
Geriausias gydymas yra prevencija. Ką reikia žinoti, kad išvengtumėte streso padarinių:
- Jei negalite pakeisti situacijos, nepriimkite to asmeniškai. Yra dalykų, kurių jūs negalite valdyti, ir tai gerai.
- Tikėkitės geriausio, bet apsvarstykite visus galimus scenarijus. Neapgaudinėk savęs veltui.
- Raskite tai, kas leistų jums išsikrauti. Reguliariai mankštinkitės. Tai gali būti pasivaikščiojimas, kūryba, bendravimas. Svarbiausia nenaudoti maisto ir kitų priklausomybę sukeliančių dalykų kaip išlaisvinimo.
- Ieškokite paramos. Bendravimas su draugais, šeima ir bendraminčiais gali padėti susidoroti su bet kokiais stresiniais veiksniais.
Stresas padeda palaikyti nervų sistemos tonusą, tačiau mums jo reikia protingai. Dauguma šiuolaikinių žmonių patiria lėtinį stresą, kuris veda prie nutukimo ir kitų ligų, todėl labai svarbu išlaikyti aiškų protą ir vidinę ramybę.