How school years affect adult life? The psychologist reflects on what from adolescence experience helps us develop leadership skills.
Dažnai prašau savo klientų papasakoti apie savo mokslo metus. Šie prisiminimai padeda per trumpą laiką daug sužinoti apie pašnekovą. Juk mūsų pasaulio suvokimo ir veikimo būdas susiformuoja 7-16 metų amžiaus. Kokia mūsų paauglystės patirties dalis labiausiai įtakoja mūsų charakterį? Kaip ugdomos lyderio savybės? Pažvelkime į keletą svarbių aspektų, turinčių įtakos jų vystymuisi:
Kelionės
Potraukis naujoms patirtims aktyviai vystosi vaikui iki 15 metų. Jei iki šio amžiaus nebėra susidomėjimo mokytis naujų dalykų, tai ateityje žmogus išliks smalsus, konservatyvus, siauras.
Tėvai ugdo vaiko smalsumą. Tačiau didelę reikšmę turi ir mokyklos patirtis: kelionės, žygiai, apsilankymai muziejuose, teatruose. Daugeliui iš mūsų visa tai pasirodė labai svarbu. Kuo ryškesnius įspūdžius žmogus patyrė per mokslo metus, tuo platesnis jo akiratis ir lankstesnis suvokimas. Tai reiškia, kad jam lengviau priimti nestandartinius sprendimus. Būtent ši savybė yra vertinama šiuolaikiniuose lyderiuose.
Socialinis darbas
Daugelis, kalbėdami apie savo mokslo metus, akcentuoja savo socialinius nuopelnus: „Buvau vadovas“, „Buvau aktyvus pionierius“, „Būrio pirmininkas“. Jie tiki, kad aktyvi visuomeninė veikla yra lyderystės ambicijų ir savybių ženklas. Tačiau šis įsitikinimas ne visada teisingas.
Tikrasis lyderis stipresnis neformalioje aplinkoje, už mokyklos sistemos ribų. Tikras lyderis yra tas, kuris neformaliomis progomis suburia bendraamžius, nesvarbu, ar tai būtų naudingi darbai, ar išdaigos.
But the headman is most often appointed by teachers, focusing on those who are most manageable. If children participate in the elections, then their criterion is simple: let’s decide on whom it is easiest to blame. Of course, there are exceptions here too.
Sportas
Most people in leadership positions were seriously involved in sports during their school years. It turns out that playing sports in childhood is almost a mandatory attribute of future success. No wonder: sport teaches a child discipline, endurance, the ability to endure, «take a punch», compete, cooperate.
Be to, sportuojant mokinys verčia planuoti savo laiką, nuolat būti geros formos, derinant studijas, namų darbus, bendravimą su draugais ir treniruotes.
Aš tai žinau iš savo patirties. Prisimenu, kaip iškart po pamokų alkanas, putojantis puoliau į muzikos mokyklą. Ir tada, prarijusi obuolį kelyje, ji nuskubėjo į kitą Maskvos galą į šaudymo iš lanko skyrių. Grįžusi namo padariau namų darbus. Ir taip tris kartus per savaitę. Jau keletą metų. O juk viskas buvo laiku ir nesiskundė. Skaičiau knygas metro ir vaikščiojau su draugėmis kieme. Apskritai aš buvau laimingas.
Santykiai su mokytojais
Mokytojo autoritetas svarbus kiekvienam vaikui. Tai antra pagal svarbą figūra po tėvų. Tai, kaip vaikas kuria santykius su mokytoju, daug pasako apie jo gebėjimą paklusti valdžiai ir apginti savo nuomonę.
A reasonable balance of these skills in the future helps a person to become an enterprising, reliable, principled and determined employee.
Such people are able not only to agree with the leadership, but also to argue with it when the interests of the case require it.
One of my clients said that in middle school he was afraid to express any opinion that did not coincide with the teacher’s, and preferred to take a «compromising» position. One day he went to the teacher’s room for a class magazine. The bell rang, the lessons were already going on, the chemistry teacher sat alone in the teacher’s room and cried. This random scene shocked him. He realized that the strict «chemist» is just the same ordinary person, suffering, crying and sometimes even helpless.
This case turned out to be decisive: since then, the young man has ceased to be afraid to argue with his elders. When another important person inspired him with awe, he immediately remembered the crying «chemist» and boldly entered into any difficult negotiations. No authority was no longer unshakable for him.
Maištas prieš suaugusiuosius
The rebellion of teenagers against the «senior» is a natural stage of growing up. After the so-called «positive symbiosis», when the child «belongs» to the parents, listens to their opinion and follows the advice, the teenager enters the period of «negative symbiosis». This is a time of struggle, the search for new meanings, one’s own values, views, choices.
Daugeliu atvejų paauglys sėkmingai įveikia šį vystymosi etapą: įgyja patirties, kaip sėkmingai atsispirti vyresniųjų spaudimui, įgyja teisę į nepriklausomus sprendimus, sprendimus ir veiksmus. Ir pereina į kitą „autonomijos“ etapą: mokyklos baigimą, tikrą atsiskyrimą nuo tėvų šeimos.
But it happens that a teenager, and then an adult, internally “gets stuck” at the stage of rebellion
Such an adult, in certain life situations that trigger his «teenage beginning», becomes intolerant, impulsive, categorical, unable to control his feelings and be guided by reason. And then rebellion becomes his preferred way of proving to his elders (for example, management) his significance, strength, abilities.
I know of several striking cases when seemingly adequate and professional people, having got a job, after a while began to solve all problems through conflicts, rebellion, and an active rebuff to all instructions from their superiors. It ends in tears — either they “slam the door” and leave on their own, or they are fired with a scandal.