Kaip suvaldyti stiprias emocijas: 4 žingsniai iki ramybės

Pasitaiko, kad emocijos mus tiesiogine to žodžio prasme užvaldo, prarandame jų (taigi ir savęs) kontrolę ir visu greičiu veržiamės į emocinius rifus. Dalinamės technikomis, kurios padės jums grįžti prie vairo.

Pyktis, siaubas, nerimas, dvasinis skausmas, netekties kartumas, prarastojo ilgesys, liūdesys – šie ir daugelis kitų jausmų gali pasireikšti nepaprastai stipriai, paralyžiuodami. Galbūt pabundate su vienu iš šių jausmų arba jis neleidžia jums atsiminti, neleidžia priimti svarbaus sprendimo arba turite nuolat nerimauti, kad nuo jo atsiribotumėte. Visais atvejais stiprūs išgyvenimai užvaldo gyvenimą.

Jausmai gali būti ne tik mūsų draugai, bet ir didžiausi mūsų priešai.

Daugelis užaugo šeimose, kuriose buvo įprasta sumenkinti ar ignoruoti emocijų svarbą, nepaisyti emocinių vaiko poreikių. Jei jausmai nebuvo atvirai aptariami, mes neturėjome galimybės išmokti su jais elgtis ir tinkamai į juos reaguoti.

Dėl šios priežasties suaugę daugelis yra linkę į emocines problemas: arba visi jausmai nublanksta, arba, priešingai, periodiškai kyla emocinė audra, su kuria sunku susidoroti.

Kodėl mums reikia emocijų?

Jie mums duoti ne veltui, jų pagalba organizmas mums siunčia tam tikrus signalus. Jei juos naudojame teisingai, jie suteikia mums svarbios informacijos, nukreipia, motyvuoja ir suteikia energijos.

Atlikdamos šias svarbias funkcijas, emocijos daro mums didžiulę įtaką.

Tačiau ši jėga gali tapti mūsų priešu. Pavyzdžiui, kartais pyktį, kuris turėtų padėti mus apsaugoti, nukreipiame į vidų ir jis pradeda mums kenkti. Netekties kartėlis, kuris turėtų padėti mums palikti praeitį praeityje ir judėti toliau, gali būti įvarytas giliai ir pradėti ėsti mus iš vidaus. Nerimas, kuris turėtų padėti pasiruošti sunkumams, verčia mus jų vengti.

Jei atrodo, kad jausmai atima iš jūsų jėgas, trukdo siekti užsibrėžtų tikslų, vadinasi, elgiatės su jais neteisingai arba į juos reaguojate neadekvačiai. Štai keletas strategijų, kurios padės ir tiems, kurie kažkada susidūrė su rimtomis emocinėmis problemomis, tiek tiems, kurie jų turi nuolat.

Kovos su stipriomis emocijomis strategijos

1. Patirtį apibūdinkite popieriuje

Nedaugelis, išskyrus psichoterapeutus, žino, kad vienintelis būdas susidoroti su emocijomis yra leisti sau jas jausti. Pirmiausia užsirašykite savo patirtį ant popieriaus. Jei kankina stiprūs jausmai, pats laikas imti rašiklį ir popierių (galima ir kompiuteriu atsispausdinti, bet gydomasis poveikis ne toks) ir pradėti rašyti viską, kas šauna į galvą. Leiskite sau plisti ar rėkti emocijas ant popieriaus tiek laiko, kiek reikia. Po to pašalinkite užrašus ir pabandykite atitraukti dėmesį.

2. Pasidalykite tuo, kas skauda

Kai pasakoji kitiems apie savo patirtį, nutinka kažkas neįtikėtino. Emocinis ryšys su artimaisiais gydo. Norėdami pasakyti: „Šiandien man labai liūdna“ ir kalbėti apie savo jausmus, turite „gauti“ gilius jausmus, ir tai padeda.

3. Praktikuokite meditaciją

Atrodo, kad stiprūs jausmai valdo smegenis, o mes nustojame kontroliuoti save. Tokiomis akimirkomis mintys arba bėga upeliu, arba tampa neigiamos ir chaotiškos. Meditacija yra būdas susigrąžinti smegenų kontrolę. Jei ypač sunkiomis akimirkomis nustosite bėgti nuo jausmų, o ramiai sėdėsite ir susitelksite į tai, kas vyksta jūsų viduje, vėl galite rasti ramybę.

4. Išsiaiškinkite savo jausmus

Tai yra pagrindinis emocijų valdymo įgūdis. Tai apima visus aukščiau išvardintus dalykus. Norėdami tai padaryti, jums tereikia būti su jausmais, suprasti, ką tiksliai išgyvenate ir kodėl bei kokias emocijas jums nori pasakyti. Apibūdindami savo jausmus, kalbėdami apie juos ir medituodami, darote tai, ko reikia jūsų emocinei sferai. Jūs nebe tik klausotės savo išgyvenimų, bet ir kontroliuojate juos, ir tai yra geriausias būdas atimti iš jų galią jūsų gyvenime.

Stiprūs jausmai nėra silpnumo požymis. Priešingai, jie parodo jūsų gebėjimą jausti. Svarbu tik sutelkti dabartinį emocijų srautą viduje ir nukreipti jį savo naudai.


Apie autorių: Jonis Webb yra klinikinis psichologas, psichoterapeutas ir knygos „Nuolatinė tuštuma: kaip susidoroti su vaikų emociniu abejingumu“ autorius.

Palikti atsakymą