Jūs mylite žmogų, esate tikri, kad jis yra „vienas“, ir apskritai su jumis viskas gerai. Tačiau kažkodėl nuolat kyla kivirčai dėl nesąmonių: dėl neišplautos taurės, neatsargių žodžių. Kokia priežastis? Psichologė Julija Tokarskaja įsitikinusi, kad mūsų nuoskaudos yra automatinės reakcijos, kurias sukelia gyvenimo tėvų šeimoje patirtis. Norėdami nustoti patekti į tuos pačius spąstus, turite išmokti užduoti sau tinkamus klausimus ir sąžiningai į juos atsakyti.
Retai susimąstome, kiek bagažo atsinešame iš praeities, kokią įtaką mums daro tėvų šeimoje įgyta patirtis. Atrodo, kad palikę ją galėsime statyti savo – visiškai kitokią. Bet kai to neįvyksta, apima nusivylimas.
Visi ginčijamės: vieni dažniau, kiti rečiau. Konfliktas yra būtinas norint sumažinti įtampą tarp partnerių, tačiau svarbu, kaip mes konfliktuojame ir tvarkome įtampą. Pasiduodami emocijoms, nesugebėdami susilaikyti kritiniu momentu, metame frazes ar darome tai, dėl ko vėliau gailimės. Jūsų partneris ką tik pastebėjo, kad kriauklėje yra krūva nešvarių indų. Atrodytų smulkmena, bet tave užplūdo emocijų audra, kilo kivirčas.
Svarbu išmokti suprasti savo protrūkių priežastį, išmokti valdyti emocijas – taigi, priimti apgalvotus, logiškus sprendimus ir veikti efektyviau.
Pojūtis ir jausmas
Už du pagrindinius mūsų gebėjimus: jausti ir mąstyti, atitinkamai atsakingos emocinės ir kognityvinės sistemos. Kai įsijungia pirmasis, pradedame veikti instinktyviai, automatiškai. Kognityvinė sistema leidžia mąstyti, suvokti savo veiksmų prasmę ir pasekmes.
Gebėjimas atskirti mintis ir jausmus vadinamas žmogaus diferenciacijos lygiu. Tiesą sakant, tai yra gebėjimas atskirti mintis nuo jausmų. Aukštas diferenciacijos lygis – tai gebėjimas mąstyti taip: „Suprantu, kad dabar mane užvaldo emocijos. Nepriimsiu skubotų sprendimų, juo labiau nesiimsiu jokių veiksmų“.
Gebėjimas (ar nesugebėjimas) atskirti mintis nuo jausmų ypač ryškus stresinėse situacijose ir iš pradžių paveldimas iš tėvų šeimos. Įdomu tai, kad mes taip pat renkamės panašaus diferenciacijos lygio partnerį, net jei jis iš pradžių mums atrodo santūresnis ar, atvirkščiai, impulsyvesnis nei mes patys.
Kad ir kokia būtų konflikto priežastis, reakcijos šaknys, jausmus ir emocijas, kuriuos patiriame, galime rasti mūsų praeityje. Keletas klausimų padės tai padaryti.
Jei pakanka poros žodžių, kad sukeltumėte stipriausią emocinę reakciją, pagalvokite ir pasistenkite nuoširdžiai atsakyti, kas tai sukėlė. Aiškumo dėlei prisiminkite tris tipiškus kivirčus su partneriu: kokie žodžiai jus įskaudino?
Suradę „savo“ partnerį, sudarant santuoką ar rimtus santykius, mūsų laukia dvasinis ir emocinis paguoda
Pabandykite išanalizuoti, kokios emocijos ir jausmai slypi už šių reakcijų. Kokie jausmai? Ar jaučiate savo partnerio spaudimą, ar manote, kad jie nori jus pažeminti?
Dabar pabandykite prisiminti, kur ir kada, kokiose situacijose savo tėvų šeimoje patyrėte kažką panašaus. Greičiausiai jūsų atmintis duos jums „raktą“: galbūt tėvai priėmė sprendimus už jus, nepaisydami jūsų nuomonės, ir jūs jautėtės nesvarbi, nereikalinga. Ir dabar jums atrodo, kad jūsų partneris elgiasi taip pat.
Sugebėjote atsekti emociją, suprasti, kas ją sukėlė, paaiškinti sau, kad tai praeities patirties rezultatas ir tai, kas įvyko, visiškai nereiškia, kad partneris specialiai norėjo jus įžeisti. Dabar galite daryti dalykus kitaip, pavyzdžiui, paaiškinti, kas tiksliai jus skaudina ir kodėl, ir galiausiai išvengti konfliktų.
Suradę „savo“ partnerį, sudarant santuoką ar rimtus santykius, tikimės dvasinio ir emocinio paguodos. Atrodo, kad su šiuo žmogumi mūsų skaudūs taškai nukentės mažiausiai. Tačiau ne veltui sakoma, kad santykiai yra darbas: teks daug dirbti, pažįstant save. Tik tai leis mums geriau suprasti savo jausmus, kas už jų slypi ir kaip šis „bagažas“ veikia santykius su aplinkiniais.