Kaip nustoti jaudintis dėl klausimo „Ką žmonės pasakys?

Kažkas negailestingai pakomentavo jūsų įprotį nemiegoti iki vėlumos ir pridūrė, kad dėl to turite atminties problemų? Galima nerimauti dėl to, ką apie mus galvoja tie, kurie mums rūpi. Bet jei tai nuolat kelia įtampą arba verčia prisitaikyti prie kitų žmonių lūkesčių, laikas ką nors daryti. Psichologė Ellen Hendriksen pataria, kaip nustoti jaudintis dėl to, ką žmonės pasakys.

Sakoma, kad geras žodis gydo, o piktas suluošina. Tarkime, šiandien išgirdote 99 komplimentus ir vieną priekaištą. Spėkite, ką slinksite per galvą bandydami užmigti?

Natūralu nerimauti dėl to, kaip su mumis elgiamasi, ypač kai kalbama apie tuos, kuriuos mylime ir gerbiame. Be to, ši tendencija yra tvirtai įsišaknijusi galvoje: vos prieš kelis šimtmečius tremtis buvo laikoma blogiausia įmanoma bausme. Mūsų protėviams visuomenės reikėjo pirmiausia dėl išlikimo ir stengėsi išlaikyti gerą reputaciją.

Bet grįžkime į mūsų laikus. Šiandien mūsų maistas ir pastogė nepriklauso nuo konkrečios žmonių grupės, tačiau be jų vis tiek neapsieiname, nes mums reikia priklausymo ir palaikymo. Tačiau surizikuokite paklausdami bet kurio savipagalbos guru, ar verta nerimauti dėl to, ką apie mus galvoja kiti, ir beveik neabejotinai gausite daug patarimų, kaip nustoti rūpintis kitų žmonių nuomone.

Greičiausiai norite išgirsti konstruktyvią kritiką iš jums svarbių žmonių, bet tuo pačiu atsitraukti nuo apkalbų.

Ir čia slypi problema: dauguma patarimų „kaip nustoti nerimauti“ skamba taip paniekinamai ir arogantiškai, kad kyla pagunda pavartyti akis ir sušukti: „O, štai! Be to, kyla įtarimas, kad tokiems patarėjams tiesiog rūpi, ką apie juos galvoja kiti, antraip kodėl jie tai taip įnirtingai neigtų.

Ieškokime aukso vidurio. Greičiausiai norite išgirsti konstruktyvią kritiką iš jums svarbių žmonių, bet tuo pačiu atsiriboti nuo apkalbų, šmeižto ir pažįstamų pašalinių žmonių. Žinoma, pavydūs žmonės ir pikti kritikai niekur nedings, tačiau čia yra devyni būdai, kaip išmesti savo nuomonę iš galvos.

1. Nustatykite, ką iš tikrųjų vertinate

Mūsų smegenys mėgsta perdėti. Jei jis pašnibždės, kad žmonės tave teis, visi blogai apie tave manys, arba kažkas sukels triukšmą, paklausk savęs: kas būtent? Skambinti vardu. Sudarykite sąrašą žmonių, kurių nuomonė jums rūpi. Kaip matote, „visi“ buvo sumažinti iki viršininko ir plepios sekretorės, ir tai dar ne viskas. Su tuo susitvarkyti daug lengviau.

2. Klausyk, kieno balsas skamba tavo galvoje

Jei pasmerkimas jus gąsdina net tada, kai nieko panašaus nesitikite, pagalvokite, kas išmokė jus bijoti. Vaikystėje dažnai girdėdavote nerimą: „Ką pasakys kaimynai? arba „Geriau to nedaryti, draugai nesupras“? Galbūt norą visiems įtikti perdavė vyresnieji.

Tačiau gera žinia ta, kad bet kokio išmokto žalingo įsitikinimo galima neišmokti. Turėdami laiko ir praktikos galėsite pakeisti „Ką pasakys kaimynai“ į „Kiti taip užsiėmę savimi, kad neturi laiko apie mane galvoti“ arba „Daugumai žmonių nerūpi, kas čia vyksta“, arba „Tik nedaugelis žmonių taip domisi kažkieno gyvenimu, kad išleidžia savo gyvenimą apkalboms“.

3. Nepasiduokite gynybiniam refleksui

Jei vidinis balsas primygtinai liepia: „Gink save!“, tai reiškia, kad tai vienintelis būdas atsakyti į bet kokią kritiką, padaryk ką nors neįprasto: sustingk ir klausyk. Jei akimirksniu pastatome gynybinę sieną, nuo jos atsimuša viskas: ir priekaištai, ir pretenzijos, ir praktinės pastabos bei naudingi patarimai. Pagauk kiekvieną žodį ir tada nuspręsk, ar į jį žiūrėti rimtai.

4. Atkreipkite dėmesį į formą

Vertinkite tuos, kurie skiria laiko mandagiai ir taktiškai pareikšti konstruktyvius komentarus. Tarkime, kas nors atidžiai sukritikuoja jūsų darbą ar poelgį, bet ne jūs, arba kritiką atskiedžia pagyrimais – atidžiai klausykite, net jei patarimo nesiklausote.

Bet jei pašnekovas tampa asmeniškas arba pasveria abejotinus komplimentus „na, bent jau pabandei“, drąsiai nekreipkite dėmesio į jo nuomonę. Jei kas nors nemano, kad reikia bent šiek tiek sušvelninti pretenzijų, tegul pasilieka jas sau.

5. Tai, kad žmonės tave teisia, dar nereiškia, kad jie teisūs.

Reikia atsiminti, kad privati ​​nuomonė nėra galutinė tiesa. Nereikia sutikti su priešininkais. Tačiau jei vis dar jaučiate miglotą, kad jie kažkuo teisūs, pasinaudokite šiais patarimais.

6. Išlikite ramūs arba bent jau išsitieskite veidą.

Net jei „iš ausų išeina garai“, yra dvi priežastys, kodėl nereikėtų skubėti į kontrataką. Savo teisingu elgesiu pasieksite du dalykus. Pirma, iš išorės atrodo, kad šiurkštumas ir grubumas jums nerūpi – bet koks atsitiktinis liudytojas bus sužavėtas tokiu santūrumu. Antra, tai yra priežastis didžiuotis savimi: jūs nenusilenkėte iki nusikaltėlio lygio.

7. Pagalvokite, kaip susitvarkyti su tuo, kas gali nutikti.

Mūsų smegenys dažnai užšąla blogiausiu atveju: „Jei pavėluosiu, visi manęs nekęs“, „Aš tikrai viską sugadinsiu, ir jie mane bars“. Jei vaizduotė nuolat slysta visokiomis nelaimėmis, pagalvokite, ką daryti, jei košmaras išsipildys. Kam skambinti? Ką daryti? Kaip viską sutvarkyti? Įsitikinus, kad susitvarkysi su bet kokia, net ir sunkiausia situacija, blogiausias ir labiausiai neįtikimas scenarijus tampa nebe toks baisus.

8. Atminkite, kad požiūris į jus gali pasikeisti.

Žmonės nepastovūs, o šiandienos priešas gali būti rytojaus sąjungininkas. Prisiminkite, kaip balsavimo rezultatai keičiasi nuo rinkimų iki rinkimų. Kaip ateina ir praeina mados tendencijos. Vienintelė konstanta yra pasikeitimas. Jūsų reikalas yra laikytis savo pažiūrų, o kitų žmonių nuomonė gali keistis tiek, kiek norite. Ateis diena, kai būsite ant žirgo.

9. Mesk iššūkį savo įsitikinimams

Tie, kurie per daug nerimauja dėl kitų žmonių nuomonės, neša perfekcionizmo naštą. Jiems dažnai atrodo, kad nuo neišvengiamos kritikos apsaugomi tik tie, kurie visais atžvilgiais yra tobuli. Štai kaip atsikratyti šio įsitikinimo: tyčia padarykite keletą klaidų ir pažiūrėkite, kas atsitiks. Išsiųskite el. laišką su tyčia padarę rašybos klaidą, sukurkite nepatogią pokalbio pauzę, paklauskite pardavėjo techninės įrangos parduotuvėje, kurioje jie turi apsaugos nuo saulės. Taip žinosite, kas nutinka suklydus: nieko.

Jūs pats esate griežčiausias kritikas. Tai prasminga, nes tai apie tavo gyvenimą. Tačiau kiekvienas planetos žmogus taip pat labai domisi savo gyvenimu, o tai reiškia, kad niekas jūsų neapsėstas. Taigi atsipalaiduokite: kritikos pasitaiko, bet traktuokite ją kaip būsto pardavimą: griebkite viską, kas reta ir vertinga, o likusį – kaip nori.


Apie autorių: Ellen Hendriksen yra klinikinė psichologė, nerimo sutrikimų specialistė ir knygos „Kaip būti savimi: nurimk savo vidinį kritiką“ autorė.

Palikti atsakymą