Man liūdna ir neramu… ką tai reiškia?

Yra keletas priežasčių, kodėl galime patirti nerimą ir prislėgtą nuotaiką. Jie pasireiškia įvairiais būdais, ir gali būti gana sunku atskirti šias priežastis. Norėdami tai padaryti, turite turėti pakankamai informacijos, kuri prieinama toli gražu ne visiems. Surengti edukacinę programą apie depresijos ir nerimo sutrikimus nusprendė žurnalistai Daria Varlamova ir Antonas Zainijevas¹.

DEPRESIJA

Jūs visą laiką esate prislėgtas. Šis jausmas kyla tarsi nuo nulio, nesvarbu, ar už lango lyja, ar saulė, šiandien pirmadienis ar sekmadienis, eilinė diena ar tavo gimtadienis. Kartais stiprus stresas ar trauminis įvykis gali tapti postūmiu, tačiau reakcija gali būti uždelsta.

Tai tęsiasi jau seniai. Tikrai ilgas. Sergant klinikine depresija, žmogus gali išbūti šešis mėnesius ar metus. Viena ar dvi blogos nuotaikos dienos nėra priežastis įtarti, kad turite sutrikimų. Bet jei melancholija ir apatija nenumaldomai persekioja savaites ir net mėnesius, tai yra priežastis kreiptis į specialistą.

Somatinės reakcijos. Nuolatinis nuotaikos smukimas yra tik vienas iš organizmo biocheminio nepakankamumo simptomų. Tuo pačiu metu atsiranda ir kitų „gedimų“: miego sutrikimas, apetito problemos, nepagrįstas svorio kritimas. Be to, depresija sergantiems pacientams dažnai sumažėja lytinis potraukis ir koncentracija. Jie jaučia nuolatinį nuovargį, jiems sunkiau pasirūpinti savimi, užsiimti kasdiene veikla, dirbti ir bendrauti net su artimiausiais žmonėmis.

GENERALINIS NERIMO SUTRIKIMAS

Jus persekioja nerimas ir negalite suprasti, iš kur jis kilo.. Pacientas nebijo konkrečių dalykų, tokių kaip juodos katės ar automobiliai, bet nuolat, fone patiria nepagrįstą nerimą.

Tai tęsiasi jau seniai. Kaip ir depresijos atveju, norint nustatyti diagnozę, nerimas turi būti jaučiamas šešis mėnesius ar ilgiau ir nebūti susijęs su kita liga.

Somatinės reakcijos. Raumenų įtampa, širdies plakimas, nemiga, prakaitavimas. Užgniaužia kvapą. GAD gali būti supainiotas su depresija. Galite juos atskirti pagal žmogaus elgesį dienos metu. Sergant depresija, žmogus pabunda palūžęs ir bejėgis, o vakare tampa aktyvesnis. Sergant nerimo sutrikimu, yra atvirkščiai: jie pabunda palyginti ramūs, tačiau per dieną kaupiasi stresas, prastėja savijauta.

PANIKOS SUTRIKIMAS

Panikos priepuoliai — staigios ir stiprios baimės periodai, dažniausiai neadekvatūs situacijai. Atmosfera gali būti visiškai rami. Priepuolio metu pacientui gali atrodyti, kad jis tuoj mirs.

Priepuoliai trunka 20-30 minučių, retais atvejais apie valandą, o dažnis svyruoja nuo kasdienių priepuolių iki vieno per kelis mėnesius.

Somatinės reakcijos. Dažnai pacientai nesuvokia, kad jų būklę sukelia baimė, ir su nusiskundimais kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus – terapeutus, kardiologus. Be to, jie pradeda bijoti pasikartojančių priepuolių ir bando juos slėpti nuo kitų. Tarp priepuolių formuojasi laukimo baimė – tai ir paties priepuolio baimė, ir baimė jam įvykus atsidurti žeminančioje padėtyje.

Skirtingai nuo depresijos, panikos sutrikimu sergantys žmonės nenori mirti.. Tačiau jie sudaro apie 90% visų savęs žalojimo atvejų, nesusijusių su savižudybe. Tai organizmo reakcijos į stresą rezultatas: limbinė sistema, atsakinga už emocijų pasireiškimą, nustoja teikti ryšį su išoriniu pasauliu. Žmogus atsiskiria nuo savo kūno ir dažnai bando sau pakenkti, kad tik atgautų jausmą kūno viduje.

FOBINIS SUTRIKIMAS

Baimės ir nerimo priepuoliai, susiję su bauginančiu objektu. Net jei fobija turi tam tikrą pagrindą (pavyzdžiui, žmogus bijo žiurkių ar gyvačių, nes jos gali įkąsti), reakcija į baimingą objektą dažniausiai yra neproporcinga jo realiam pavojui. Žmogus suvokia, kad jo baimė yra neracionali, bet negali sau padėti.

Fobijos nerimas yra toks stiprus, kad jį lydi psichosomatinės reakcijos. Ligonį ima karštis ar šaltis, jo delnai prakaituoja, prasideda dusulys, pykinimas ar širdies plakimas. Be to, šios reakcijos gali pasireikšti ne tik susidūrus su juo, bet ir prieš kelias valandas.

Sociopatija Baimė dėl didelio kitų dėmesio yra viena iš labiausiai paplitusių fobijų. Viena ar kita forma ji pasireiškia 12% žmonių. Socialinės fobijos dažniausiai siejamos su žema savigarba, kritikos baime ir padidėjusiu jautrumu kitų nuomonei. Socialinė fobija dažnai painiojama su sociopatija, tačiau tai yra du skirtingi dalykai. Sociopatai niekina socialines normas ir taisykles, o sociofobai, atvirkščiai, taip bijo kitų žmonių sprendimo, kad net nedrįsta gatvėje paklausti kelio.

OBSESINIS-KOMPULSINIS SUTRIKIMAS

Jūs naudojate (ir kuriate) ritualus, kad susidorotumėte su nerimu. Sergantiems OKS nuolat kyla nerimą keliančių ir nemalonių minčių, kurių jie negali atsikratyti. Pavyzdžiui, jie bijo pakenkti sau ar kitam žmogui, bijo pasigauti mikrobų ar užsikrėsti baisia ​​liga. Arba juos kankina mintis, kad išeidami iš namų neišjungė lygintuvo. Norėdamas susidoroti su šiomis mintimis, žmogus pradeda reguliariai kartoti tuos pačius veiksmus, kad nusiramintų. Jie dažnai gali nusiplauti rankas, uždaryti duris ar išjungti šviesą 18 kartų, kartoti tas pačias frazes savo galvose.

Meilė ritualams gali būti sveikame žmoguje, bet jei trikdančios mintys ir įkyrūs veiksmai trukdo gyventi ir atima daug laiko (daugiau nei valandą per dieną), tai jau yra sutrikimo požymis. Pacientas, sergantis obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, suvokia, kad jo mintyse gali trūkti logikos ir atsiskirti nuo realybės, jis pavargsta nuolat daryti tą patį, bet jam tai yra vienintelis būdas bent trumpam atsikratyti nerimo. kol.

KAIP SU TAI SVARSTYTI?

Depresiniai ir nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu: iki pusės visų depresija sergančių žmonių taip pat pasireiškia nerimo simptomai, ir atvirkščiai. Todėl gydytojai gali skirti tuos pačius vaistus. Tačiau kiekvienu atveju yra niuansų, nes vaistų poveikis yra skirtingas.

Antidepresantai ilgainiui veikia gerai, tačiau jie nepalengvina staigaus panikos priepuolio. Todėl nerimo sutrikimų turintiems pacientams skiriami ir trankviliantai (JAV ir kitose šalyse benzodiazepinai dažniausiai vartojami, tačiau Rusijoje nuo 2013 m. jie prilyginami vaistams ir išimami iš apyvartos). Jie mažina susijaudinimą ir ramina centrinę nervų sistemą. Po tokių vaistų žmogus atsipalaiduoja, tampa mieguistas, lėtas.

Vaistai padeda, bet turi šalutinį poveikį. Esant depresijai ir nerimo sutrikimams organizme, sutrinka neurotransmiterių mainai. Vaistai dirbtinai atkuria reikiamų medžiagų (pvz., serotonino ir gama-amionosviesto rūgšties) pusiausvyrą, tačiau stebuklų iš jų tikėtis neverta. Pavyzdžiui, nuo antidepresantų pacientų nuotaika kyla lėtai, apčiuopiamas efektas pasiekiamas tik po dviejų savaičių nuo vartojimo pradžios. Tuo pačiu žmogui ne tik sugrįš valia, bet ir didėja jo nerimas.

Kognityvinė elgesio terapija: darbas su mintimis. Jei vaistai yra būtini kovojant su sunkia depresija ar pažengusiais nerimo sutrikimais, tada terapija gerai veikia švelnesniais atvejais. CBT remiasi psichologo Aarono Becko idėjomis, kad nuotaiką ar nerimo tendencijas galima kontroliuoti dirbant su protu. Seanso metu terapeutas paprašo paciento (kliento) pasikalbėti apie savo sunkumus, o vėliau susistemina jo reakciją į šiuos sunkumus ir nustato mąstymo modelius (modelius), kurie veda į neigiamus scenarijus. Tada, terapeutui pasiūlius, žmogus išmoksta dirbti su savo mintimis ir jas suvaldyti.

Tarpasmeninė terapija. Šiame modelyje kliento problemos vertinamos kaip reakcija į santykių sunkumus. Terapeutas kartu su klientu detaliai išanalizuoja visus nemalonius pojūčius ir išgyvenimus bei nubrėžia būsimos sveikos būsenos kontūrus. Tada jie analizuoja kliento santykius, kad suprastų, ką jis iš jų gauna ir ką norėtų gauti. Galiausiai klientas ir terapeutas išsikelia keletą realių tikslų ir nusprendžia, kiek laiko prireiks jiems pasiekti.

^1. D. Varlamova, A. Zainijevas „Išprotėk! Psichikos sutrikimų vadovas didmiesčio gyventojui“ („Alpina Publisher“, 2016).