Mano tėvas mane smurtavo, kai man buvo tik 6 metai
Liudydamas, Tikiuosi suteikti jėgų kraujomaišos ar pedofilijos aukoms pasisakyti arba pasmerkti savo budelį. Net jei, turiu pripažinti, tai sunku. Mano tėvas išnaudojo mane, kai man buvo tik 6 metai. Tiesą sakant, aš gyvenau Prancūzijoje su mama, jos sugyventiniu ir seserimi. Tas, kurį dabar vadinu savo tėvu, grįžo į savo kilmės salą, kai man buvo tik metai. Buvau mylima, bet mačiau savo seserį su tėčiu ir mama. Aš nesupratau, kodėl aš neturiu teisės į tai. Norėjau geriau pažinti savo tėvą. Mačiau tik nuotraukose. Dažnai skambindavau. Po diskusijų ir apmąstymų mama išsiuntė mane į Reunjono salą pirmosios klasės metais. Apsidžiaugiau, bet netrukus po to, kai atvykau, prasidėjo košmaras. Mano tėvas greitai mane išnaudojo. Per šiuos metus aš, žinoma, bendravau su mama, bet niekada nedrįsau jai pasakyti, ką išgyvenu. Net grįžęs į Prancūziją. Į Reunjono salą grįžau per vasaros atostogas, dviem mėnesiams, būdama 8 metų. Keista, bet nenoro neišreiškiau. Mano mama nieko negalėjo įtarti. Skubėjau eiti pas močiutę, šeimą... ypač negalvodama apie tai, ką man padarė tėvas. Net manau, kad apsidžiaugiau jį vėl pamatęs, buvau tik vaikas...
Mano mama sužinojo, kas atsitiko, kai man buvo 9 metai, skaitydama savo dienoraštį. Nes scenas tiksliai aprašiau cituodamas „tėtis“. Iš pradžių ji manė, kad kalbu apie savo patėvį. Bet aš jam iškart pasakiau, kad tai mano tikrasis tėvas. Ji pargriuvo. Ji verkė ištisas dienas. Ji jautėsi kalta, kad mane ten išsiuntė. Bandžiau jai pasakyti, kad tai ne jos kaltė, kad ji tiesiog nori pasielgti teisingai ir gerbti mano prašymą. Iki šios dienos aš niekada nieko nebuvau pasirodęs. Jaučiausi kalta. Mano tėvas privertė mane patikėti, kad tai normalu, bet aš žinojau, kad kažkas negerai. Aš buvau pasiklydęs. Kai sužinojo, mama labai manęs klausėsi. Žinoma, ji susisiekė su mano tėvu, kuris tai visiškai neigė. Anot jo, aš buvau piktybinis žmogus. Jis net pasakė, kad aš jo ieškojau! Vėlgi, tai buvo mano kaltė…
Tuo metu mano tėvas gyveno su tėvais. Šiuose dideliuose šeimos namuose taip pat buvo mano dėdė, bet nemanau, kad jie įtarė, kad jis verčia mane ištverti. Vieną dieną, būdamas Reunjone, norėjau apie tai pasikalbėti su pusbroliu. Mes buvome mano kambaryje. Mano tėvas buvo palikęs pornografinę jo nuotrauką su savo mergina knygoje, į kurią privertė mane pažiūrėti. Norėjau jam viską parodyti ir pasakyti, bet pasidaviau. Pagalvojau, kad ji manys, kad esu bloga mergina. Tą akimirką mano išbandymai galėjo sustoti...
Mama mane labai palaikė, bet aš nelabai mėgau pasitikėti. Psichologinio stebėjimo nenorėjau. Nesijaučiau galėjęs visko papasakoti psichologui. Sunku atstatyti po tokio dalyko. Mums sunku apie tai kalbėti, dažnai verkiame, nuolat apie tai galvojame. Kai buvau maža, sunkiai kalbėjausi su kitais, ypač su vyrais. Ir mano santykiai su vyriška rase buvo sunkūs. Vienu metu net atstūmiau berniukus. Sakiau sau, kodėl gi ne merginos... Bet visų pirma, aš neišeidavau su juodaodžiais, net jei ir mane jos traukė. Užblokavau dėl savo tėvų. Su mano bendražygiu taip pat buvo sudėtinga. Jis buvo mano pirmasis Métis vaikinas. Pirmą naktį kartu apsipyliau ašaromis. Jos sekso vaizdas atgaivino viską, ką patyriau. Laimei, jis buvo supratingas. Jis klausėsi manęs ir žinojo, kaip rasti žodžių, kurie mane nuramintų, sakydamas, kad niekada manęs neįskaudins. Jis buvo šalia manęs ir šiandien turime 3 metų berniuką. Esu laiminga mama, bet labai bijau, kad taip neatsitiktų mano sūnui. Tuo pačiu nenoriu jam perteikti savo nerimo ir stengiuosi per daug jo nesaugoti. Nepaprasta tai, kad tai gali ateiti iš šeimos, sporto mokytojų...visur! Neabejotina, kad esant menkiausiam ženklui, būčiau budrus, iškart būčiau budrus. Visada jam sakiau, kad niekam neleidžiama liesti jo asmeninių dalių, net mamai ar tėčiui, kad jis turi mane įspėti, jei kas bandys jam pakenkti. Man labiau patinka prevencija nei gydymas. Man prevencija yra būtina! Be to, esu vaikų priežiūros padėjėja ir manau, kad mano darbas yra dėl to, ką iškentėjau būdama maža. Turiu tokį poreikį būti su vaikais ir juos saugoti. Pirmieji iš eilės atrandame netinkamo elgesio, seksualinės prievartos požymius. Darbas man padėjo įgyti pasitikėjimo savimi ir atsiverti, nes anksčiau buvau labai užsisklendęs savyje.
Ši tragedija visada liks mano gyvenimo dalimi. Aš pats taip susikūriau. Kiekvienas turi savo paslapčių ir savo skausmų. Bet šiandien aš laimingas. Turiu savo sūnų, vyrą, kuris mane myli, šeimos dovaną. Negaliu pasakyti, kad niekinu savo tėvą. Manau, kad tai pacientas, kuris turėtų gydytis, kad nesuvokė savo veiksmų įtakos. Aš amžinai pažymėtas, bet jaučiuosi taip, lyg tai beveik atleidau. Dabar galiu apie tai kalbėti neverkdama. O jei dar nepateikiau skundo, tai šiandien daug apie tai galvoju. Šiuo metu mano galvoje sukasi daug dalykų. Viskas iš naujo iškyla. Man dar liko 11 metų pateikti ieškinį, kol man sueis 36 metai. Jis jau atliko penkerius metus kalėjimo už pedofiliją ir dabar yra užstatas. Kitą pranešimą jis grįžta į kalėjimą labai ilgam. Atsižvelgiant į tai, ką jis padarė, verta pagalvoti. Visų pirma, kad parodytų visiems, kas jis yra, ir taip daugiau niekada to nedarytų.
5 m. gegužės 2015 d., antradienį, Nacionalinės asamblėjos Socialinių reikalų komitetas balsavo už Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekto pataisą, kad kraujomaišos sąvoka būtų įtraukta į Baudžiamąjį kodeksą. Iš tiesų, dabartinis įstatymas nurodo tik seksualinę prievartą ir santykius su nepilnamečiais.