Saldymedžio (saldymedžio šaknies) arbata tradiciškai buvo naudojama įvairioms ligoms gydyti – nuo nevirškinimo iki peršalimo. Saldymedžio šaknyse yra biologiškai aktyvaus junginio, vadinamo glicirizinu, kuris gali turėti teigiamą ir nepageidaujamą poveikį organizmui. Saldymedžio šaknų arbatos negalima vartoti ilgą laiką, nes ji gali sukelti šalutinį poveikį, taip pat nerekomenduojama jos vartoti kartu su vaistais. Tokios arbatos neturėtų gerti maži vaikai ir kūdikiai.
Vienas iš plačių saldymedžio arbatos naudojimo būdų yra nevirškinimui ir rėmeniui nuraminti. Tai taip pat gali būti veiksmingas pepsinių opų gydymas. Vieno Merilendo universiteto medicinos centre atlikto tyrimo duomenimis, saldymedžio šaknų ekstraktas visiškai arba iš dalies pašalino pepsines opas 90 procentų tyrimo dalyvių.
Pasak Nacionalinio papildomos ir alternatyviosios medicinos centro, daugelis žmonių renkasi natūralų saldymedžio šaknų arbatos gydymą gerklės skausmui malšinti. Vaikai, sveriantys daugiau nei 23 kg, gali gerti po 13 puodelių arbatos tris kartus per dieną nuo gerklės skausmo.
Laikui bėgant stresas gali „išsekinti“ antinksčius, todėl jiems nuolat reikia gaminti adrenaliną ir kortizolį. Su saldymedžio arbata antinksčiai gali gauti reikiamą paramą. Saldymedžio ekstraktas skatina sveiką kortizolio kiekį organizme, stimuliuodamas ir subalansuodamas antinksčių liaukas.
Perdozavus arba per daug vartojant saldymedžio šaknų arbatą, organizme gali sumažėti kalio kiekis, o tai gali sukelti raumenų silpnumą. Ši būklė vadinama „hipokalemija“. Atliekant tyrimus su tiriamaisiais, kurie dvi savaites per daug gėrė arbatą, buvo pastebėtas skysčių susilaikymas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Kitas šalutinis poveikis yra aukštas kraujospūdis ir nereguliarus širdies plakimas. Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims taip pat patariama negerti saldymedžio arbatos.