Cukrinis diabetas veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę būseną. Tiems, kuriems tai diagnozuota, svarbu žinoti savo ligos psichinius aspektus, o artimiesiems – kaip išlaikyti tinkamą paciento psichologinį požiūrį.
Cukrinis diabetas yra plačiai paplitusi liga, tačiau diskutuojama tik apie fizinę žalą organizmui, taip pat apie vaikų ir paauglių ligų gausėjimą. Tačiau diabetas turi ir kitų rimtų pasekmių, į kurias reikia atsižvelgti. Sėkmingas gydymo kursas dažnai priklauso nuo to, kaip žmogus psichologiškai toleruoja ligą. Ianas McDanielis, publikacijų apie psichinę ir fizinę sveikatą autorius, siūlo pasilikti ties šia tema.
Pasirodo, daugelis žmonių, kuriems nustatyta ši diagnozė, net nežino apie diabeto poveikį jų protui ir kūnui. Tradicinis patarimas: stebėkite savo svorį, sveikai maitinkitės, daugiau sportuokite – žinoma, gali apsaugoti nuo laipsniško viso organizmo sveikatos pablogėjimo. Tačiau tai, kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam.
Neatsižvelgiant į psichologinį komponentą, geriausi pratimų planai ir puikiai apgalvotas meniu gali būti nenaudingi, ypač jei žmogus turi kitų gretutinių ligų. Gliukozės kiekis kraujyje pakyla dėl streso ir kitų fizinių problemų. Depresija, nerimas ir kitos sąlygos taip pat apsunkina diabeto vystymosi kontrolę.
Gyvenimas Marse
Tam tikru mastu mus įtakoja mums įskiepyti stereotipai ir aplinkinių kultūrinės ypatybės, – prisimena McDaniel. Kitaip tariant, mitybos įpročiai ir patogumas, kurio siekiame su maistu, jau seniai ir tvirtai įsiliejo į mūsų gyvenimą.
Pacientui, kurio cukraus kiekis nuolat aukštas, pasakius, kad jis turėtų keisti savo įpročius, jis gali jaustis grėsmę dėl patogios egzistencijos, ypač jei jam tenka stebėti, kaip kiti valgo tai, kas jam patinka. Deja, nedažnai aplinkiniai palaiko diabetu sergantį žmogų, atsižvelgia į pasikeitusius jo poreikius.
Jei pažanga lėta arba aukštyn ir žemyn, gali atsirasti nusivylimas ir depresija.
Mus nuolat supa pagundos. Maisto produktai, turintys daug angliavandenių ir cukraus, yra visur. Jis skonis geras, padidina serotonino kiekį, paprastai yra nebrangus ir lengvai prieinamas. Dauguma įprastų užkandžių patenka į šią kategoriją. Ne veltui diabetikas gali suprasti, kodėl šie produktai jam pavojingi. Tačiau reikalavimai atsispirti reklamai, išradingam prekių demonstravimui, padavėjų pasiūlymams ir švenčių tradicijoms prilygsta pasiūlymui palikti gimtąją planetą ir persikelti į Marsą. Gyvenimo būdo keitimas pacientui gali atrodyti taip pat radikalus.
Spręstinos problemos kartais atrodo neįveikiamos. Nutukimas, aplinka, ekonominiai veiksniai ir sveika mityba yra kliūtys, kurias reikia įveikti kasdien. Be to, šiame ilgame kare bus daug psichologinių kovų su užduotimi numesti svorio. Jei pažanga yra lėta arba aukštyn ir žemyn, gali atsirasti nusivylimas ir depresija.
Diabetinis stresas
Dėl fizinių problemų diabetas gali paveikti žmogaus nuotaiką, sukelti greitus ir sunkius pokyčius. Šie pokyčiai, atsirandantys dėl gyvenimo su diabetu, gali turėti įtakos santykiams, taip pat komplikacijoms, nervingumui ir nerimui. Prie to prisideda mąstymo procesų pablogėjimas ir kiti simptomai, kuriuos sukelia didelis arba mažas cukraus kiekis kraujyje.
Daugelis ligų kontrolės ir prevencijos centrų pripažįsta proto ir kūno ryšį ir rekomenduoja būti aktyviems, atlikti atsipalaidavimo pratimus, bendrauti su supratingu draugu, daryti pertraukėles, kad padarytumėte ką nors savo malonumo, tinkamai maitintis, riboti alkoholį, bet taip pat reguliariai lankytis pas endokrinologą ir. psichologas.
Būklė, žinoma kaip „diabetinis stresas“, primena depresiją
Tie, kurie vartoja insuliną, nešioja insulino pompą ar naudoja nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo įrangą, kasdien susiduria su sunkesnėmis problemomis, tačiau visi diabetikai turi stebėti savo gliukozės kiekį visą dieną.
Testavimas, skaitiklių ir susijusių reikmenų naudojimas, tyrimų vietų paieška ir net rūpinimasis darbu bei draudimu – tai tik keletas problemų, kurios gali sutrikdyti ir atimti diabetikams miegą. O tai, savo ruožtu, gali turėti nepageidaujamą poveikį gliukozės kiekiui kraujyje.
Nesunku suprasti, kad tokiomis sąlygomis galva gali apeiti nuo problemų ir streso. Būklė, žinoma kaip „diabetinis stresas“, turi simptomų, panašių į depresiją ar nerimą, tačiau jos negalima veiksmingai gydyti tinkamais vaistais.
Sąmoninga priežiūra
Specialistai rekomenduoja šios valstybės žmonėms išsikelti nedidelius ir įgyvendinamus tikslus bei skirti ypatingą dėmesį savo psichinei ir fizinei sveikatai. Pagalba diabetikams skirtų paramos grupių forma gali būti puikus būdas pasiekti gerų rezultatų. Norėdami tai padaryti, turėtumėte kreiptis į specialistą – galbūt psichoterapeutas ar psichiatras pasakys, kur rasti tokį bendravimo formatą.
Fiziniai pratimai, ypač vaikščiojimas ir plaukimas, pakankamai vandens gėrimas, sveika mityba, vaistų vartojimas laiku ir reguliarios proto nuraminimo praktikos – visa tai gali padėti, rašo Ianas McDanielis. Norint sėkmingai valdyti diabetą, būtina rasti būdų, kaip valdyti sunkias emocijas ir streso, nerimo ir depresijos simptomus. Kaip ir daugeliu kitų atvejų, čia reikalingas sąmoningas ir dėmesingas požiūris į savęs priežiūrą.
Apie autorių: Ianas McDanielis yra psichinės ir fizinės sveikatos rašytojas ir „Suicide Relief Alliance“ tinklaraštininkas.