Kurie iš faunos atstovų gali pasigirti stipriomis šeimomis? Visų pirma – gulbės. Kiek dainų ir legendų sukurta apie gulbių poras! Jie lieka ištikimi vienas kitam „kol mirtis mus išskirs“. Šie paukščiai kartu augina jauniklius, kurie ilgai nepalieka tėvų lizdo. Ir, kas įdomu, gulbių poros niekada nesiginčija, nesimuša dėl maisto, nesistengia dalytis valdžia šeimoje. Yra kam imti pavyzdį iš žmonių.
Ne mažiau nei gulbės balandžiai garsėja meilės menu – ramybės ir švelnumo simboliu. Jie nepataisomi romantikai. Kokie žavūs jų vedybiniai šokiai. O juk balandžiai yra vieninteliai gyvūnų pasaulio atstovai, kurie moka bučiuotis. Balandžiai visus namų ruošos darbus dalija per pusę, kartu stato lizdą, paeiliui peri kiaušinius. Tiesa, balandžių lizdai – labai lėkšti ir trapūs, bet argi tikroji meilė nėra aukščiau už kasdienybę?
Varnos taip pat sukuria monogamines poras. Jei patinas miršta, jo patelė daugiau niekada nesusies šeimos ryšiais su kitu asmeniu. Varnos sugeba sukurti tikrus giminingus klanus. Užaugę vaikai lieka su tėvais ir padeda užauginti naujos kartos jauniklius. Tokiose varnų šeimose gali būti 15-20 individų.
Tarp žinduolių įdomūs santykiai pastebimi tarp vilkų. Vilkas yra šeimos galva! Bet jei jis suserga, miršta ar dėl kokių nors priežasčių palieka gaują, patelė atsiima ištikimybės įžadą. Šiuo atveju kalbame apie serijinę monogamiją. Tačiau kol patinas yra gretose, jis yra visiškai atsakingas už šeimą. Vilkas pats gali likti alkanas, bet grobį padalins tarp patelės, vaikų ir vyresnių giminaičių. Vilkai yra labai pavydūs ir poravimosi metu tampa agresyvūs kitų patelių atžvilgiu, todėl gina savo „moterų teises“.
Ar žmogus iš prigimties yra monogamiška būtybė? Šiuo klausimu yra įvairių nuomonių. Tačiau kaip racionalios būtybės, mes galime pasirinkti būti monogamiški. Kad nebūtų sudaužytų širdžių, kad nebūtų paliktų vaikų, kad ranka rankon iki senatvės. Būti kaip gulbėms, skristi ant meilės sparnų per negandas – argi tai ne tikra laimė.