Jie sako apie jį, kad jis yra blogesnis už ugnį. O jei suaugusiems kraustymasis tiek vargo, ką jau kalbėti apie vaikus. Kaip vaiką veikia dekoracijų pasikeitimas? Ir ar galima sumažinti stresą?
Animaciniame filme „Inside Out“ 11 metų mergaitė labai skausmingai išgyvena savo šeimos persikėlimą į naują vietą. Šį siužetą filmo kūrėjai pasirinko neatsitiktinai. Radikalus dekoracijų pakeitimas – didelis stresas ne tik tėvams, bet ir vaikui. Ir šis stresas gali būti ilgalaikis, neigiamai paveikti žmogaus psichinę sveikatą ateityje.
Kuo vaikas jaunesnis, tuo lengviau ištvers gyvenamosios vietos pakeitimą. Taip galvojame ir klystame. Amerikiečių psichologės Rebecca Levin Cowley ir Melissa Kull išsiaiškino1kad judėti ypač sunku ikimokyklinukams.
„Jaunesni vaikai rečiau lavina socialinius įgūdžius, dažniau turi emocinių ir elgesio problemų“, – sako Rebecca Levine. Šis poveikis gali trukti metus. Pradinių ar vidurinių klasių mokiniai lengviau ištveria persikėlimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad neigiamas judėjimo poveikis – vyresnių vaikų akademinių rezultatų (ypač matematikos ir skaitymo supratimo) sumažėjimas nėra toks ryškus ir jų poveikis greitai susilpnėja.
Vaikai yra konservatyvūs savo įpročiuose ir pageidavimuose
Kiekvienas tėvas žino, kaip sunku, pavyzdžiui, priversti vaiką paragauti naujo patiekalo. Vaikams svarbu stabilumas ir pažįstamumas, net ir mažuose dalykuose. O kai šeima nusprendžia pakeisti gyvenamąją vietą, tai tuoj pat priverčia vaiką atsisakyti daugybės įpročių ir tarsi vienu prisėdimu paragauti daug nepažįstamų patiekalų. Be įtikinėjimo ir pasiruošimo.
Kita psichologų grupė atliko panašų tyrimą.2naudojant Danijos statistiką. Šioje šalyje visi piliečių judėjimai yra kruopščiai dokumentuojami, o tai suteikia unikalią galimybę ištirti gyvenamosios vietos pakeitimo įtaką įvairaus amžiaus vaikams. Iš viso buvo tiriama daugiau nei milijono danų, gimusių 1971–1997 m., statistika. Iš jų 37% turėjo galimybę išgyventi persikėlimą (ar net kelis) iki 15 metų.
Šiuo atveju psichologus labiau domino ne mokyklos rezultatai, o nepilnamečių nusikalstamumas, savižudybės, narkomanija, ankstyvas mirtingumas (smurtinis ir atsitiktinis).
Paaiškėjo, kad danų paauglių atveju tokių tragiškų baigčių rizika ypač išaugo po daugybės judesių ankstyvoje paauglystėje (12-14 metų). Tuo pačiu metu skirtingų šeimų socialinė padėtis (pajamos, išsilavinimas, užimtumas), į kurią atsižvelgė ir mokslininkai, tyrimo rezultatui įtakos neturėjo. Pirminė prielaida, kad neigiamas poveikis pirmiausia gali turėti įtakos žemo išsilavinimo ir žemo pajamų lygio šeimoms, nepasitvirtino.
Žinoma, ne visada galima išvengti gyvenamosios vietos pakeitimo. Svarbu, kad vaikas ar paauglys po persikraustymo gautų kuo daugiau paramos tiek šeimoje, tiek mokykloje. Jei reikia, galite kreiptis ir psichologinės pagalbos.
Britų vaikų psichologijos specialistė Sandra Wheatley aiškina, kad judėdamas vaikas patiria rimtą stresą, nes sugriūna jam seniai žinoma mikrotvarka. Tai savo ruožtu padidina nesaugumo ir nerimo jausmą.
Bet ką daryti, jei judėjimas neišvengiamas?
Žinoma, šiuos tyrimus reikia turėti omenyje, tačiau jų nereikėtų priimti kaip lemtingos neišvengiamybės. Daug kas priklauso nuo psichologinio klimato šeimoje ir aplinkybių, lėmusių persikėlimą. Vienas dalykas – tėvų skyrybos, o kitas – darbo keitimas į perspektyvesnį. Vaikui svarbu matyti, kad tėvai kraustydami nesinervintų, o šį žingsnį žengtų užtikrintai ir gerai nusiteikę.
Svarbu, kad kartu su vaiku judėtų nemaža dalis jo buvusio būsto apstatymo – ne tik mėgstami žaislai, bet ir baldai, ypač jo lova. Tokie buvusio gyvenimo būdo komponentai yra pakankamai svarbūs vidiniam stabilumui palaikyti. Bet svarbiausia – neištraukite vaiko iš senos aplinkos konvulsyviai, staigiai, nervingai ir nepasiruošę.
1 R. Coley & M. Kull „Kumuliatyvūs, laiko atžvilgiu specifiniai ir interaktyvūs gyvenamosios vietos mobilumo ir vaikų kognityvinių bei psichosocialinių įgūdžių modeliai“, Vaiko raida, 2016 m.
2 R. Webb al. „Neigiami ankstyvojo vidutinio amžiaus padariniai, susiję su vaikystės gyvenamuoju mobilumu“, American Journal of Preventive Medicine, 2016 m.