Turinys
Su jais visada viskas nuostabu, jie kupini energijos ir idėjų, juokauja, juokiasi. Be jų įmonėje nuobodu, jie pasirengę padėti bėdoje. Jie yra mylimi ir vertinami. Atrodo, kad jie yra laimingiausi žmonės pasaulyje. Bet tai tik išvaizda. Po linksmumo kauke slepiasi liūdesys, skausmas, baimė ir nerimas. Kas jiems negerai? Ir kaip tu gali jiems padėti?
Sunku patikėti, bet tiek daug žmonių atrodo tik laimingi, bet iš tikrųjų kiekvieną dieną jie kovoja su slogiomis mintimis. Dažniausiai depresija sergantys žmonės mums atrodo niūrūs, vangūs, viskam abejingi. Tačiau iš tikrųjų, remiantis JAV nacionalinio psichikos sveikatos instituto tyrimais, daugiau nei 10% piliečių kenčia nuo depresijos, o tai yra 10 kartų daugiau nei sergančiųjų bipoliniu sutrikimu ar šizofrenija.
Ir tuo pačiu kiekvienas savaip išgyvena depresiją. Kai kurie net nežino, kad turi šį sutrikimą, ypač jei mano, kad gali kontroliuoti savo kasdienį gyvenimą. Atrodo neįmanoma, kad kas nors galėtų šypsotis, juokauti, dirbti ir vis tiek būti prislėgtas. Bet, deja, tai nutinka gana dažnai.
Kas yra „šypsosi“ depresija
„Mano praktikoje dauguma tų, kuriems „depresijos“ diagnozė buvo šokas, kentėjo tik nuo „šypsančios“ depresijos. Kai kurie apie tai net negirdėjo“, – sako psichologė Rita Labon. Šiuo sutrikimu sergantis žmogus kitiems atrodo laimingas, nuolat juokiasi ir šypsosi, bet iš tikrųjų jaučia gilų liūdesį.
„Šypsosi“ depresija dažnai nepastebima. Jie stengiasi į tai nekreipti dėmesio, įvaryti simptomus kuo giliau. Pacientai arba nežino apie savo sutrikimą, arba nori to nepastebėti, nes bijo būti laikomi silpnais.
Šypsena ir spindintis „fasadas“ yra tik gynybos mechanizmai, padedantys paslėpti tikrus jausmus. Žmogus trokšta dėl išsiskyrimo su partneriu, sunkumų darbe ar tikslų gyvenime trūkumo. Ir kartais jis tiesiog jaučia, kad kažkas negerai, bet nežino, kas tiksliai.
Taip pat tokio tipo depresiją lydi nerimas, baimė, pyktis, lėtinis nuovargis, beviltiškumo jausmas, nusivylimas savimi ir gyvenimu. Gali kilti problemų dėl miego, trūkti malonumo iš to, kas anksčiau patiko, sumažėti seksualinis potraukis.
Kiekvienas turi savų simptomų, o depresija gali pasireikšti kaip vienas arba visi iš karto.
„Žmonės, kenčiantys nuo „šypsančios“ depresijos, dėvi kaukes. Jie gali neparodyti kitiems, kad jaučiasi blogai, – sako Rita Labon. — Jie dirba visu etatu, užsiima namų ruoša, sportuoja, aktyviai gyvena visuomeniniu gyvenimu. Pasislėpę po kauke jie demonstruoja, kad viskas gerai, net puiku. Kartu jie išgyvena liūdesį, išgyvena panikos priepuolius, nepasitiki savimi, net kartais galvoja apie savižudybę.
Savižudybė tokiems žmonėms yra tikras pavojus. Paprastai apie savižudybę gali galvoti ir klasikine depresija sergantys žmonės, tačiau jiems neužtenka jėgų paversti mintis realybe. Tie, kurie kenčia nuo „šypsančios“ depresijos, yra pakankamai energingi planuoti ir įvykdyti savižudybę. Todėl tokio tipo depresija gali būti dar pavojingesnė nei klasikinė jos versija.
„Bešypsanti“ depresija gali ir turi būti gydoma
Tačiau sergantiesiems yra gera žinia – pagalbą gauti lengva. Psichoterapija sėkmingai susidoroja su depresija. Jei įtariate, kad jūsų mylimasis ar artimas draugas kenčia nuo „šypsančios“ depresijos, jis gali tai neigti arba reaguoti neigiamai, kai pirmą kartą papasakosite apie jo būklę.
Tai yra gerai. Paprastai žmonės nepripažįsta savo ligos, o žodis „depresija“ jiems skamba grėsmingai. Atminkite, kad, jų nuomone, pagalbos prašymas yra silpnumo požymis. Jie mano, kad tik tikrai sergantiems žmonėms reikia gydymo.
Be terapijos, labai padeda pasidalinti savo problema su artimaisiais.
Geriausia rinktis artimiausią šeimos narį, draugą ar žmogų, kuriuo galite visiškai pasitikėti. Reguliarus problemos aptarimas gali sumažinti ligos pasireiškimo simptomus. Svarbu atsikratyti minties, kad esi našta. Kartais pamirštame, kad mūsų artimieji ir draugai mielai mus palaikys taip, kaip mes juos palaikytume. Galimybė dalintis jausmais suteikia jėgų atsikratyti slegiančių minčių.
Kuo ilgiau neigsite diagnozę ir išvengsite problemos, tuo sunkiau bus išgydyti ligą. Kai slegiančios mintys ir jausmai neišsakomi, negydomi, jie tik blogėja, todėl labai svarbu laiku kreiptis pagalbos.
4 žingsniai, kaip suvaldyti besišypsančią depresiją
Psichologė, Nacionalinio psichikos ligų aljanso narė Laura Coward teigia, kad „šypsančiame“ depresijoje žmogus atrodo gana patenkintas gyvenimu, tačiau šypsosi per skausmą.
Dažnai pacientai, sergantys šiuo sutrikimu, klausia psichologo: „Turiu viską, ko tik gali norėti. Tai kodėl aš nesu laimingas? » Neseniai atliktas 2000 moterų tyrimas parodė, kad 89% jų kenčia nuo depresijos, tačiau slepia ją nuo draugų, šeimos narių ir kolegų. Svarbiausia, kad visos šios moterys gyvena visavertiškai.
Ką daryti, jei turite „šypsančios“ depresijos simptomų?
1. Pripažinkite, kad sergate
Sunki užduotis tiems, kurie kenčia nuo „šypsančios“ depresijos. „Jie dažnai nuvertina savo jausmus, stumia juos į vidų. Jie bijo, kad sužinoję apie ligą bus laikomi silpnais“, – sako Rita Labon. Tačiau nuolatinis liūdesio, vienišumo, beviltiškumo ir net nerimo jausmas yra emocinio streso, o ne silpnumo požymiai. Jūsų jausmai normalūs, tai signalas, kad kažkas negerai, kad reikia pagalbos ir bendravimo.
2. Kalbėkitės su žmonėmis, kuriais pasitikite
Didelė problema kenčiantiems nuo tokio tipo depresijos yra tai, kad jie bando slėpti simptomus nuo kitų. Tau skauda, bet bijai, kad draugai ir šeima nesupras tavo jausmų, bus sutrikę ir sutrikę, nes nežinos, ką daryti. Arba tiesiog esate tikri, kad niekas jums negali padėti.
Taip, kiti negalės „atimti“ jūsų neigiamų jausmų, tačiau svarbu juos išreikšti žodžiais, pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitikite, su kuriuo jaučiatės patogiai. Tai didžiulis žingsnis sveikimo link. Būtent todėl, kalbėdami apie problemas su psichoterapeutu, jaučiamės geriau.
„Pirmiausia reikia pasirinkti vieną žmogų: draugą, giminaitį, psichologą – ir pasakyti jam apie savo jausmus“, – pataria Rita Labon. Paaiškinkite, kad apskritai jūsų gyvenime viskas gerai, bet nesijaučiate toks laimingas, kaip atrodote. Priminkite jam ir sau, kad neprašote, kad problemos išnyktų akimirksniu. Jūs tik tikrinate, ar jūsų būklės aptarimas jums padės.
Jei nesate įpratę aptarinėti savo jausmų, galite jausti nerimą, diskomfortą, stresą.
Tačiau padovanokite sau ir mylimam žmogui vieną kartą ir nustebsite, koks efektyvus ir ilgalaikis gali būti paprasto pokalbio efektas.
3. Rūpinkitės savo saviverte
Kartais nedidelis nepasitikėjimas savimi yra normalus, bet ne tada, kai viskas jau labai blogai. Tokiais momentais mes „užbaigiame“ savo savigarbą. Tuo tarpu savigarba panaši į emocinę imuninę sistemą, padeda susidoroti su problemomis, tačiau ją taip pat reikia stiprinti, palaikyti.
Vienas iš būdų tai padaryti – parašyti sau laišką ir jame savęs gailėtis, palaikyti ir nudžiuginti taip, kaip palaikytumėte draugą. Taip treniruositės savęs palaikymo, užuojautos sau, kurios taip trūksta tiems, kurie kenčia nuo „šypsančios“ depresijos.
4. Jei draugas kenčia, leiskite jam kalbėti, klausytis.
Kartais kažkieno skausmą pakeliama sunkiau nei savo, bet vis tiek galite padėti, jei išklausysite kitą. Atminkite – neigiamų jausmų ir emocijų atimti neįmanoma. Nemėginkite visko guosti ir taisyti, tiesiog aiškiai parodykite, kad mylite savo mylimąjį, net jei jis nėra toks tobulas, koks norėtų būti. Tiesiog leisk jam kalbėti.
Aktyvus klausymasis reiškia parodyti, kad tikrai girdi ir supranti, kas sakoma.
Pasakykite, kad užjaučiate, paklauskite, ką galima padaryti. Jei po pokalbio su jumis atrodo, kad reikia ką nors padaryti, pirmiausia aptarkite tai su mylimu žmogumi, kuris serga depresija. Išreikškite užuojautą, išsamiai aprašykite, ką ir kodėl ketinate daryti, ir atidžiai išklausykite atsakymą.
Kalbant apie profesionalią pagalbą, pasidalykite teigiama terapijos patirtimi, jei tokią turite, arba tiesiog nudžiuginkite. Neretai kartu su pacientu ateina draugai arba pacientai atvyksta draugų rekomenduoti, o po terapijos iškart susitinka pasivaikščioti ar išgerti kavos.
Galbūt nereikės laukti po seanso ar aptarti pokalbio rezultatų su psichologu. Norėdami pradėti, tiesiog palaikykite draugą – to pakaks.