Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame žmonės labiau už viską trokšta taikos pasaulyje, tačiau daugeliui kyla klausimas, ar tai iš tikrųjų įmanoma pasiekti. Žiniasklaidoje gausu pranešimų apie žmonių smurtą, o dauguma vyriausybių, įskaitant mūsų, nori tęsti ir pateisinti smurtą ir neteisybę. Kaip mes sukursime tikrą taikos, teisingumo ir stabilumo pagrindą? Ar tai net įmanoma?
Norint atsakyti į šiuos klausimus, svarbiausia suprasti mūsų maisto pasirinkimo ir pasaulėžiūros toli siekiančias pasekmes, kurios abu formuoja mūsų ateitį. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti mažai tikėtina, kad toks galingas raktas į pasaulio taiką gali būti toks kasdienis dalykas kaip maisto šaltinis. Atidžiau pažvelgę suprasime, kad mūsų bendra kultūrinė tikrovė yra giliai pasinėrusi į požiūrį, įsitikinimus ir praktiką, susijusią su maistu. Tokios nuostabios ir nematomos yra socialinės, psichologinės ir dvasinės mūsų patiekalų turinio pasekmės, jos pulsuoja visose mūsų gyvenimo srityse.
Maistas iš tiesų yra labiausiai pažįstama ir natūraliausia mūsų kultūros paveldo dalis. Valgydami augalus ir gyvūnus, mes priimame savo kultūros vertybes ir jos paradigmas pačiu pirmykščiu ir nesąmoningiausiu lygiu.
Iškeldama žmones į planetos maisto piramidės viršūnę, mūsų kultūra istoriškai įamžino tam tikrą pasaulėžiūrą, kuri reikalauja, kad jos nariai slopintų pagrindinius jausmus ir sąmonę – ir tai yra desensibilizacijos procesas, ir mes turime tai suprasti, jei tikrai norime. Suprask tai, tai yra priespaudos pagrindų pagrindas. , išnaudojimas ir dvasinė nesėkmė.
Praktikuodami valgymą siekdami dvasinės sveikatos ir socialinės harmonijos, stebime tam tikrus esminius ryšius, kuriuos paprastai reikia užblokuoti mūsų kultūros sąlygotiems valgymo ritualams. Ši praktika yra būtina sąlyga ugdant sąmonės būseną, kurioje įmanoma ramybė ir laisvė.
Mes gyvename gilių kultūrinių pokyčių viduryje. Vis labiau aiškėja, kad senieji mitai, kuriais grindžiama mūsų kultūra, griūva. Suprantame, kad pagrindinės jos dogmos yra pasenusios ir jei ir toliau jomis vadovausimės, tai sukels ne tik ekologinį sudėtingų ir subtilių mūsų planetos sistemų niokojimą, bet ir mūsų savęs sunaikinimą.
Naujas pasaulis, pagrįstas bendradarbiavimu, laisve, taika, gyvenimu ir vienybe, sunkiai gimsta, kad pakeistų senus mitus, paremtus konkurencija, susiskaldymu, karais, okupacija ir tikėjimu, kad jėga gali įvykdyti teisingumą. Mityba yra viena iš svarbiausių šio gimdymo sąlygų, nes mūsų mitybos įpročiai labai veikia mūsų būklę ir lemia mūsų mentalitetą.
Mityba yra pagrindinis būdas, kuriuo mūsų kultūra atkuria ir perduoda savo vertybių sistemą per mus. Ar šis naujo pasaulio ir tobulesnio dvasingumo bei sąmonės gimimas bus sėkmingas, priklauso nuo to, ar sugebėsime pakeisti savo mitybos supratimą ir praktiką.
Vienas iš būdų sugriauti paplitusius mūsų kultūros mitus – pažadinti mūsų širdyse užuojautą dėl kitų kančių. Tiesą sakant, aušra mumyse, pasak Donaldo Watsono, 1944 m. sugalvojusio žodį „veganas“, yra noras gyventi taip, kad būtų kuo mažiau žiauraus elgesio su kitais. Pradedame suprasti, kad mūsų laimė ir gerovė yra tarpusavyje susiję su kitų gerove. Kai mumyse sužydi užuojauta, mes išsivaduojame iš kliedesių, kad galime pagerinti savo gerovę darydami žalą kitam, o vietoj to pažadina mumyse norą būti jėga, palaiminanti kitus ir pasaulį.
Pabudę iš senosios dominavimo siekimo paradigmos matome, kad kuo daugiau laiminame ir padedame kitiems, tuo daugiau džiaugsmo ir prasmės gauname, tuo daugiau gyvybės ir meilės jaučiame.
Matome, kad gyvūninės kilmės produktų pasirinkimas yra nežmoniškas, jų gavimas daugeliu atžvilgių tiesiogiai susijęs su kančia ir žiaurumu. Gyvūnai laikomi nelaisvėje ir žudomi. Laukiniai gyvūnai yra įstrigę ir miršta, nes jų buveinės yra niokojamos, sunaikinamos kaip ekosistemos, kad būtų galima ganyti gyvulius ir užauginti didžiulį kiekį grūdų, reikalingų jiems maitinti. Žmonės badauja ir kenčia nuo prastos mitybos, nes grūdais šeriami gyvuliai, kurie taps maistu turtingiesiems. Skerdyklos ir fermos vilioja darbuotojus, kurie atlieka baisų darbą narvuose ir žudo milijardus besipriešinančių gyvūnų. Laukinės gamtos ekosistemos kenčia nuo taršos, visuotinio atšilimo ir kitų gyvulininkystės padarinių.
Ateities visų būtybių kartos paveldės ekologiškai nuniokotą Žemę, įklimpusią į karą ir priespaudą. Suprasdami savo santykius su kitais, natūraliai tikime, kad didžiausią laimę mums teikia atradus unikalų būdą palaiminti kitus ir prisidėti prie jų laimės, laisvės ir išgydymo.
Mūsų kultūros paveldas – tai daugybė iš pažiūros neįveikiamų mus supančių problemų, tokių kaip nuolatiniai karai, terorizmas, genocidas, badas, ligų plitimas, aplinkos blogėjimas, rūšių išnykimas, žiaurus elgesys su gyvūnais, vartotojiškumas, narkomanija, atskirtis, stresas, rasizmas, moterų priespauda, vaikų išnaudojimas, įmonių išnaudojimas, materializmas, skurdas, neteisybė ir socialinė priespauda.
Visų šių problemų priežastis yra tokia akivaizdi, kad ji lengvai sugeba likti visiškai nematoma. Bandydami išspręsti socialines, aplinkos ir individualias problemas, su kuriomis susiduriame, ignoruodami pagrindinę jas sukeliančią priežastį, gydome simptomus, neišnaikindami pačios ligos priežasčių. Tokios pastangos galiausiai pasmerktos žlugti.
Vietoj to turime sukurti supratimo ir sąmoningumo tinklą, kuris padėtų mums pamatyti ryšį tarp mūsų maisto pasirinkimo, mūsų individualios ir kultūrinės sveikatos, mūsų planetos ekologijos, mūsų dvasingumo, mūsų požiūrių ir įsitikinimų bei mūsų santykių grynumo. Pabrėždami šį supratimą, prisidedame prie harmoningesnio ir laisvesnio gyvenimo šioje gražioje, bet nesuprastoje planetoje evoliucijos.
Tačiau iš karto tampa aišku, kad mūsų kolektyvinė kaltė dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų valgymo labai apsunkina šio pagrindinio ryšio atpažinimą. Gyvūninės kilmės produktų valgymas yra pagrindinė mūsų dilemų priežastis, tačiau mes suksime įvairiomis kryptimis, kad to nepripažintume.
Tai mūsų akloji dėmė ir trūkstama grandis siekiant taikos ir laisvės. Mūsų kultūra priima gyvūnų išnaudojimą, naudojimą maisto gamybai, todėl turime išdrįsti pažvelgti į savo tradicijų užkulisius, pasikalbėti vieni su kitais apie savo mitybos būdo pasekmes ir keisti elgesį. Mūsų elgesys visada atspindi mūsų supratimą, tačiau mūsų elgesys taip pat lemia, kokį supratimo lygį galime pasiekti.
Pasaulio daina, trokštanti gimti per mus, reikalauja, kad būtume pakankamai mylintys ir gyvi, kad išgirstume ir pripažintume skausmą, kurį sukeliame pasenusios mitybos orientacijos. Esame pašaukti leisti prasiskverbti mūsų įgimtai malonei ir gerumui ir sugebėti atsispirti mums skiepijamiems mitams, skatinantiems žiaurumą.
Auksinė taisyklė, kuria kalba visos religinės pasaulio tradicijos ir kurią intuityviai suvokia bet kokios kultūros ir tikėjimo žmonės, byloja apie nekenkimą kitiems. Čia aptariami principai yra universalūs ir gali būti suprantami mums visiems, nepriklausomai nuo religinės priklausomybės ar nepriklausymo.
Galime įgyvendinti svajonę apie visiškai kitokią kultūrą, kurioje išlaisviname save išlaisvindami kitus už vartotojiškumo ir karo transo ribų. Visos pastangos, kurias dedame pakeliui, yra gyvybiškai svarbios šiai pagrindinei transformacijai, kuri gali pakeisti mūsų pasenusį dominavimo mentalitetą į džiaugsmingą gerumo, bendro kūrimo ir bendradarbiavimo mentalitetą. Dėkojame, kad atradote savo unikalų vaidmenį geranoriškoje taikos ir stabilumo revoliucijoje. Kaip sakė Gandis, jūsų indėlis jums gali neatrodyti svarbus, tačiau labai svarbu, kad prisidėsite. Kartu mes keičiame savo pasaulį.