Psichopatai, sociopatai, narcizai – koks skirtumas?

Ne, tai nėra serijiniai žudikai, kuriuos esame įpratę matyti ekranuose. Ir ne tie žmonės, su kuriais „paprasčiausiai“ nenorime dirbti, bendrauti ar net būti šalia. Prieš pažymėdami visus iš eilės, išsiaiškinkime, ką tiksliai reiškia kiekviena iš šių sąvokų.

Narcizai ir psichopatai

Visų pirma, kiekvienas psichopatas turi narciziškų bruožų, tačiau ne kiekvienas narcizas yra psichopatas. Daugelis turi narciziškų bruožų, tačiau tiems, kuriems diagnozuotas narcisistinis asmenybės sutrikimas, būdingas empatijos trūkumas ir savo didybės jausmas. Ir tokiems žmonėms skubiai reikia kitų susižavėjimo.

Narcizų savigarba šlubuoja: giliai viduje jie jaučiasi pažeidžiami, todėl jiems taip svarbu, kad nesaugūs buvo ir aplinkiniai. Likusių nukėlimas nuo pjedestalo ir pakilimas jų fone yra jų gynybinė taktika. Kai narcizai daro ką nors labai blogo, jie pabunda su silpnais gėdos ir kaltės aidais, o jų gėdos šaltinis yra aplinkinių nuomonė apie juos, jų pasmerkimo galimybė.

Ir tai yra rimtas jų skirtumas nuo psichopatų – jie nejaučia gailesčio. Jiems nerūpi, jei kas nors nukentės, nesirūpina savo veiksmų pasekmėmis.

Be to, šiems žmonėms visiškai trūksta gebėjimo užjausti, tačiau jie puikiai manipuliuoja kitais (o kartu dažnai atrodo labai žavūs), išnaudoja juos savo naudai. Gudrus yra jų antrasis vardas.

Psichopatai ir sociopatai

Tarp psichopatų ir sociopatų yra daug panašumų – abiem diagnozuotas asocialus asmenybės sutrikimas. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad psichopatais gimsta, bet sociopatais tampama. Pastariesiems gresia tapti vaikais iš neveikiančių šeimų ir tais, kurie užaugo kriminogeninėje aplinkoje. Galbūt jie nesijaučia taip patogūs laužyti įstatymus ir prieštarauti taisyklėms kaip psichopatams, tačiau jie per ilgai gyveno tokioje aplinkoje ir šias žaidimo taisykles pradėjo laikyti savaime suprantamomis.

Psichopatas kuria santykius naudodamas kitą tik savo – finansiniams, seksualiniams ar bet kokiems – tikslams. Kita vertus, sociopatas gali užmegzti gana glaudžius ryšius, tačiau net ir tokiuose santykiuose jis elgsis šaltai ir nuošaliai. Sociopatai yra impulsyvesni, juose lengviau sukelti gyvą reakciją.

Psichopatai šaltakraujiškesni ir apdairesni, jų nervų sistema į dirgiklius apskritai reaguoja kitaip nei mūsų: pavyzdžiui, kai išsigandome, ima pašėlusiai plakti širdis, išsiplečia vyzdžiai, srovele liejasi prakaitas; ruošiamės kovoti arba bėk atsakui. Net nepastebėsite, kad psichopatas bijo. Jo smegenys veikia skirtingai, ir vis dar nežinoma, kas čia labiau įtakoja – genetika ar aplinka.

Daugelis iš mūsų linkę vengti to, kas mus nervina. Psichopatai visai nesinervina, todėl tiesiog daro tai, ką nori. Beje, tikėtina, kad noras bent ką nors pajusti, bent kažkoks kitiems žmonėms būdingo susijaudinimo aidas priverčia juos išbandyti savo jėgas pavojingoje veikloje – įskaitant ekstremalų sportą ir veiklą ant baudžiamojo kodekso slenksčio ir Sveikas protas. prasmė.

Kodėl mums net svarbu suprasti skirtumą tarp narcizų, psichopatų ir sociopatų? Visų pirma tam, kad su visais nebūtų elgiamasi su tuo pačiu šepetėliu, kad skirtingiems žmonėms neklijuotų tų pačių etikečių. Tačiau, ko gero, daug svarbiau išmokti pastebėti aukščiau aprašytus požymius aplinkiniuose žmonėse – pirma, norint švelniai pastūmėti juos kreiptis pagalbos į specialistus, antra, norint pačiam būti budriems ir nenukentėti.

Palikti atsakymą