Turinys
Pandemija privertė visą pasaulį gyventi pagal naujas taisykles. Maskvos psichoanalizės instituto ekspertas, psichologas Vladimiras Šliapnikovas pasakoja, kaip geriausiai prisitaikyti prie sunkaus saviizoliacijos periodo.
Šiandien dauguma iš mūsų susiduria su anksčiau nepažįstamomis problemomis. Karantino režimas nustato tam tikrus apribojimus, vadinasi, verčia keisti gyvenimo būdą.
Daugeliui šie pokyčiai gali būti didelis iššūkis. Galite pasirinkti mažiausio pasipriešinimo kelią ir praleisti karantiną gulėdami ant sofos, be proto perjungdami televizijos kanalus ar naršydami socialinės žiniasklaidos kanalus. Kai kuriems šis kelias atrodys optimalus. Kitiems neįprasta gyvenimo situacija, kurioje mes visi atsiduriame, gali būti proga tobulėti ir keistis.
Keletas paprastų patarimų padės praleisti karantiną savo labui ir pakeisti gyvenimo būdą į gerąją pusę.
1. Laikykite dienoraštį
Neįmanoma valdyti to, ko nežinai ir nesupranti. Tyrinėkite save ir savo gyvenimą. Geriausia savęs pažinimo priemonė – dienoraštis. Naudokite paprasčiausią savikontrolės schemą. Užsirašykite savo veiksmus per dieną, atkreipkite dėmesį, kokius jausmus jie sukelia: pasitenkinimą, džiaugsmą, ramybę, malonų nuovargį arba, atvirkščiai, nusivylimą, pasipiktinimą, nuovargį, išsekimą.
Atkreipkite dėmesį į tai, kuriuo metu jaučiate pakilusią nuotaiką, veiklos troškulį, o prasidėjus nuosmukiui – norą pailsėti ir atsipalaiduoti.
Saviizoliacijos laikotarpis, kai poreikis paklusti iš išorės primestai kasdieninei rutinai yra minimalus, yra pats tinkamiausias laikas įsiklausyti į kūną ir atpažinti savo unikalius dienos ritmus. Ypatingą dėmesį atkreipkite į „problemines sritis“. Kažkam sunku ryte įsitraukti į darbus ir reikia daug laiko susikaupti, kažkam sunku nusiraminti ir atsipalaiduoti prieš miegą.
2. Nustatykite ritmą
Kaitaliodami aktyvumo ir poilsio periodus, visą dieną palaikome jėgų pusiausvyrą organizme. Kaip metronomas nustato muzikanto ritmą, mūsų aplinka mums nustato tam tikrą ritmą. Saviizoliacijos sąlygomis, kai likome be „metronomo“, tampa sunkiau išlaikyti įprastą gyvenimo būdą.
Laikydami dienoraštį galėsite daugiau sužinoti apie savo ritmą, o teisinga dienos rutina padės jį išlaikyti arba koreguoti.
Paįvairinkite savo veiklą. Kad išvengtumėte rutinos ir priklausomybės, kaitaliokite įvairias veiklas: poilsį ir mankštą, televizoriaus žiūrėjimą ir knygų skaitymą, darbą (mokymąsi) ir žaidimą, buities darbus ir rūpinimąsi savimi. Kiekvienai pamokai pasirinkite optimalią trukmę, kad ji teiktų pasitenkinimą ir neliktų laiko nuobodžiauti.
3. Naudokite išorinius valdiklius
Savarankiškai organizuoti reikia didelių išteklių. Norėdami juos išsaugoti, „perduokite“ savo gyvenimo valdymą išoriniams valdytojams. Paprasčiausias dalykas yra kasdienybė: tai gali būti paprastas grafikas darbalaukyje, įvairiaspalviai priminimo lipdukai, iškabinti visame bute, arba išmanusis sekiklis išmaniajame telefone.
Geras būdas sukurti reikiamą nuotaiką – muzika. Paimkite grojaraščius darbui, kūno rengybai, atsipalaidavimui. Norėdami nusiteikti rimtam darbui, susiraskite paprastą veiklą, kuri padėtų susikaupti ir pajusti tonusą. Kambarių ar darbalaukio valymas padeda kažkam, o kažkam nedidelis penkių minučių apšilimas – pasirinkite savo pasirinkimą.
Žinoma, geriausias kontrolierius bet kurioje veikloje yra kitas žmogus. Susiraskite sau kompanioną darbui ar mokyklai. Nustatykite geriausią bendravimo būdą: motyvuokite ir kontroliuokite vienas kitą, konkuruokite ar bendradarbiaukite, sugalvokite žaidimą, kuris įprastą veiklą pavers įdomiu nuotykiu. Pasirinkite, kas jums tinka.
4. Pridėkite naujumo
Saviizoliacija yra geras laikas įgyti naujos patirties. Šiandien, kai daugelis didelių įmonių suteikia nemokamą prieigą prie savo išteklių, galime išbandyti naujus pomėgius.
Paskirkite maždaug valandą per dieną naujų dalykų tyrinėjimui. Užsiregistruokite į internetinį didžiųjų duomenų analizės kursą. Atraskite naujas muzikos ar kino sritis. Užsiregistruokite į jogos ar šokių užsiėmimus. Dalyvaukite internetiniame maratone.
Daryk tai, ko seniai norėjai, bet neišdrįsai. Atsisakykite išankstinių nusistatymų, įveik inerciją, tiesiog stenkitės ir negalvokite apie rezultatą. Jauskitės kaip keliautojas ir pradininkas.
Atkreipkite dėmesį į jausmus, kuriuos sukelia nauja veikla. Nedidelis pasipriešinimas yra normali reakcija į naujumą, kuri greitai praeina. Tačiau jei eksperimentas sukelia stiprių neigiamų emocijų, neturėtumėte laukti seanso pabaigos – spustelėkite mygtuką „stop“ ir toliau ieškokite savęs kita kryptimi.
5. Pagalvokite apie to, kas vyksta prasmę
Pandemija yra pasaulinis, nekontroliuojamas ir beprasmis procesas. Karantinas ir saviizoliacija yra priverstinės priemonės, kurių šiandien imasi dauguma šalių. Tai iššūkis visai žmonijai, kurio negalima įveikti vienai. Tuo pačiu kiekvienas gali susimąstyti apie šios situacijos reikšmę jam asmeniškai.
Vieniems tai rimtų išbandymų, asmeninių ir profesinių, metas, kitiems – priverstinio poilsio laikotarpis. Kai kuriems karantinas gali būti aktyvaus asmeninio ir profesinio augimo metas, o kai kuriems – gera priežastis pasirūpinti artimaisiais ir draugais.
Raskite jums tinkamą atsakymą. Supratimas to, kas vyksta jums asmeniškai, padės nustatyti savo tikslus saviizoliacijos laikui, mobilizuoti kūno resursus, sumažinti nerimo ir netikrumo lygį. Taigi šį laikotarpį padarysite produktyvesnį.