Galbūt jūs ilgą laiką buvote terapijoje ar kitaip išgyvenate savo traumas ir sunkumus ir jaučiatės pasikeitęs. Bet tada nutinka kažkas skausmingo ir, atrodo, esi numestas atgal – grįžta senas elgesys, mintys ir jausmai. Nesijaudink, tai normalu.
Negalime kartą ir visiems laikams palikti praeities. Retkarčiais ji mums apie save primins ir galbūt ne visada maloniu būdu. Kaip reaguoti ir ką daryti sugrįžus į senas traumas?
Išstudijavote vaikystės nuoskaudas, žinote savo priežastis, išmokote performuluoti neigiamas mintis. Supranti, kaip praeities išgyvenimai veikia šiandienos elgesį, mintis ir jausmus, nuolat dalyvaujate psichologinėse treniruotėse ir rūpinatės savimi. Kitaip tariant, esate pakankamai toli savo terapiniu keliu, kad įveiktumėte praeities sunkumus.
Pradėjai geriau jaustis apie save ir didžiuotis, kad pagaliau supratai save. Ir staiga atsitinka kažkas nemalonaus ir vėl neramina. Jaudinatės dėl to, kaip atrodote, nerimaujate, kad negalite paaiškinti, kaip jaučiatės. Jūsų mintys yra netvarkingos. Smulkmenos išeina iš savęs.
Kartais sugrįžta praeitis
Jūs taip sunkiai dirbote, kad įveiktumėte vaikystės traumą. Stropiai studijavote kvėpavimo techniką ir taikėte jas sunkiose situacijose. Tačiau dabar jūs akis į akį su žmogumi, kuris jau seniai pamirštas. Jūs žiūrite į save veidrodyje ir jūsų atspindys sako: „Aš vis dar nepakankamai geras“. Kas nutiko?
Sunku pakeisti įsitikinimus apie save ir pakelti savigarbą. Tai gali užtrukti mėnesius ar net metus. Tačiau amžinai neatsikratysite praeities, kuri suformavo jus kaip asmenybę. O kartais grįžta prisiminimai ir išgyveni seniai pamirštas emocijas.
Laidotuvės gali priminti mirusį mylimąjį. Nupjautos žolės kvapas yra apie vaikystę, kurios ilgiesi. Daina sugrąžina skausmingus prisiminimus apie smurtą ar traumą. Nutrūkę santykiai gali iškelti į paviršių giliai įsišaknijusį apleistumo jausmą. Naujas kolega ar draugas gali priversti jus suabejoti savimi.
Jūs nusiviliate, nerimaujate, puolate į depresiją. Staiga grįžtate prie senų elgesio modelių, minčių ir jausmų, kuriuos išgyvenote ir palikote. Ir vėl pajunti, kad prarandi save dabartyje.
Priimk tikrąjį tave
Ką daryti, kai apie save primena praeitis? Sutikite, kad gydymas yra procesas su pakilimais ir nuosmukiais. Kai pajusite, kad panikuojate, nerimaujate ir vėl negalite susidoroti su kankinančiomis emocijomis, sustokite ir paanalizuokite, kas tai sukėlė ir kaip į situaciją reaguojate. Ką tu jauti? Kaip jūsų kūnas reaguoja? Galbūt jums susisukęs skrandis arba pykina. Ar tau taip yra nutikę anksčiau? Jei taip, tai kada?
Priminkite sau, kad skausmingi jausmai ir mintys praeis. Prisiminkite, kaip dirbote su jais terapijoje. Ištirkite, kaip praeitis veikia jus dabar. Ar jautiesi taip pat kaip anksčiau? Ar šios patirtys panašios? Jautiesi blogai, nevertas meilės? Kokia praeities patirtis sukelia tokias mintis? Kaip tai, kas vyksta dabar, juos sustiprina?
Prisiminkite, kokius savęs palaikymo įgūdžius turite dabar: neigiamų minčių permąstymas, gilus kvėpavimas, skausmingų jausmų priėmimas, mankšta.
Negalite palikti praeities visam laikui, kad ir kaip to norėtumėte. Kartkartėmis jus aplankys. Pasveikink jį žodžiais: „Sveikas, senas drauge. As zinau kas tu esi. As zinau kaip tu jautiesi. Ir aš galiu padėti.»
Savęs, praeities ir dabarties, su visais trūkumais priėmimas yra raktas į nesibaigiantį sveikimo procesą. Priimk save dabar. Ir priimk tai, kas kažkada buvai.
Apie autorių: Denise Oleski yra psichoterapeutė.