„Vaikas gabus, bet nedėmesingas“: kaip ištaisyti situaciją

Kodėl vaikas nedėmesingas?

Dėmesio sunkumai nereiškia, kad vaikas kvailas. Vaikai, turintys aukštą intelekto lygį, dažnai yra abejingi. Taip yra dėl to, kad jų smegenys negali apdoroti informacijos, gaunamos iš įvairių pojūčių.

Dažniausiai priežastis ta, kad iki mokyklos baigimo senoviniai smegenų mechanizmai, atsakingi už nevalingą dėmesį, kažkodėl nepasiekė reikiamos brandos. Toks mokinys turi išleisti daug energijos klasėje, kad „neiškristų“ iš pamokos. Ir jis ne visada gali pasakyti, kada tai vyksta.

Mokytojai dažnai galvoja, kad nedėmesingam vaikui tiesiog reikia daugiau pasistengti, tačiau šie vaikai jau dirba iki savo galimybių ribos. Ir tam tikru momentu jų smegenys tiesiog išsijungia.

Penki svarbūs dalykai, kuriuos reikia žinoti apie dėmesį, kad suprastumėte savo vaiką

• Dėmesys neegzistuoja pats savaime, o tik tam tikrose veiklos rūšyse. Galite atidžiai ar nedėmesingai žiūrėti, klausytis, judėti. O vaikas gali, pavyzdžiui, įdėmiai žiūrėti, bet nedėmesingai klausytis.
• Dėmesys gali būti nevalingas (kai nereikia pastangų, kad būtų dėmesingas) ir savanoriškas. Savanoriškas dėmesys vystosi nevalingo dėmesio pagrindu.
• Norėdamas „įjungti“ valingą dėmesį klasėje, vaikas turi mokėti panaudoti nevalingą tam tikram signalui (pavyzdžiui, mokytojo balsui) aptikti, nekreipti dėmesio į konkuruojančius (blaškančius) signalus, greitai persijungti. , kai reikia, į naują signalą.
• Kol kas tiksliai nežinoma, kurios smegenų sritys yra atsakingos už dėmesį. Atvirkščiai, mokslininkai išsiaiškino, kad dėmesio reguliavime dalyvauja daug struktūrų: priekinės smegenų žievės skiltys, raginis korpusas, hipokampas, vidurinės smegenys, talamas ir kt.
• Dėmesio deficitą kartais lydi hiperaktyvumas ir impulsyvumas (ADHD – Attention Deficit Hyperactivity Disorder), tačiau dažnai nedėmesingi vaikai taip pat yra lėti.
• Nedėmesingumas yra ledkalnio viršūnė. Tokiems vaikams atsiskleidžia visas kompleksas nervų sistemos veikimo ypatybių, kurios elgesyje pasireiškia kaip dėmesio problemos.

Kodėl tai vyksta?

Panagrinėkime, iš kokių nervų sistemos sutrikimų susideda dėmesio deficitas.

1. Vaikas prastai suvokia informaciją iš ausies.

Ne, vaikas nėra kurčias, bet jo smegenys negali efektyviai apdoroti to, ką girdi jo ausys. Kartais atrodo, kad jis blogai girdi, nes toks vaikas:

• dažnai vėl klausia;
• iš karto nereaguoja į skambutį;
• nuolat atsakydamas į jūsų klausimą sako: "Ką?" (bet, jei pristabdote, atsako teisingai);
• prasčiau suvokia kalbą triukšme;
• negali prisiminti kelių dalių prašymo.

2. Negali ramiai sėdėti

Daugelis moksleivių beveik nesėdi 45 minutes: nerimsta, siūbuoja kėdėje, sukasi. Paprastai šios elgesio ypatybės yra vestibuliarinės sistemos disfunkcijos apraiškos. Toks vaikas judesį naudoja kaip kompensacinę strategiją, padedančią mąstyti. Poreikis ramiai sėdėti tiesiogine prasme blokuoja protinę veiklą. Vestibuliarinės sistemos sutrikimus dažnai lydi mažas raumenų tonusas, tada vaikas:

• "išleidžia" iš kėdės;
• nuolat visu kūnu remiasi į stalą;
• rankomis palaiko galvą;
• apvynioja kojomis kėdės kojas.

3. Skaitydamas praranda eilutę, sąsiuvinyje daro kvailas klaidas

Sunkumai mokantis skaityti ir rašyti taip pat dažnai siejami su vestibuliarine sistema, nes ji reguliuoja raumenų tonusą ir automatinius akių judesius. Jei vestibuliarinė sistema neveikia gerai, akys negali prisitaikyti prie galvos judesių. Vaikas jaučia, kad prieš akis šokinėja raidės ar ištisos eilutės. Jam ypač sunku nurašyti lentą.

Kaip padėti vaikui

Problemos priežastys gali būti įvairios, tačiau yra keletas universalių rekomendacijų, kurios bus aktualios visiems nedėmesingiems vaikams.

Kasdien duokite jam tris valandas laisvo judėjimo

Kad vaiko smegenys funkcionuotų normaliai, reikia daug judėti. Nemokamas fizinis aktyvumas – žaidimai lauke, bėgimas, greitas ėjimas, geriausia gatvėje. Vestibuliarinės sistemos stimuliavimas, atsirandantis laisvų vaiko judesių metu, padeda smegenims prisitaikyti prie efektyvaus informacijos, gaunamos iš ausų, akių ir kūno, apdorojimo.

Būtų gerai, jei vaikas aktyviai judėtų bent 40 minučių – ryte prieš mokyklą, o vėliau prieš pradedant ruošti namų darbus. Net jei vaikas labai ilgai atlieka namų darbus, nereikėtų atimti iš jo pasivaikščiojimų ir užsiėmimų sporto skyriuose. Priešingu atveju susidarys užburtas ratas: dėl motorinės veiklos stokos padidės nedėmesingumas.

Valdykite ekrano laiką

Jei vaikas pradinėje mokykloje naudojasi planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais, gali sumažėti mokymosi gebėjimas dėl dviejų priežasčių:

• prietaisai su ekranu sumažina fizinio aktyvumo laiką, o tai būtina smegenų vystymuisi ir normaliai veiklai;
• vaikas nori vis daugiau laiko praleisti prie ekrano, o tai kenkia visai kitai veiklai.

Net ir suaugusiam sunku prisiversti dirbti nesiblaškant tikrinant žinutes telefone ir naršant socialiniuose tinkluose. Vaikui dar sunkiau, nes jo prefrontalinė žievė nėra funkciškai subrendusi. Todėl, jei jūsų vaikas naudoja išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį, įveskite naudojimo laiką.

• Paaiškinkite, kodėl reikia apriboti ekrano laiką, kad jis nesiblaškytų ir darbus atliktų greičiau.
• Susitarkite, kiek laiko ir kada jis gali naudotis telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Kol nebus atlikti namų darbai ir nebaigti namų ruošos darbai, ekranas turi būti užrakintas.
• Jeigu vaikas šių taisyklių nesilaiko, vadinasi, telefonu ir planšetiniu kompiuteriu jis visai nesinaudoja.
• Tėvai turi atsiminti savo nustatytas taisykles ir nuolat stebėti jų įgyvendinimą.

Nelėtinkite greičio ir neskubinkite vaiko

Hiperaktyvus vaikas nuolat verčiamas ramiai sėdėti. Lėtas – pritaikytas. Abu dažniausiai lemia tai, kad neatidumo požymiai sustiprėja, nes vaikas nuolat yra stresinėje situacijoje. Jei vaikas galėtų dirbti kitu tempu, jis tai darytų.

• Jei vaikas hiperaktyvus, jam reikia duoti nurodymus, leidžiančius judėti: dalinti sąsiuvinius, perkelti kėdes ir pan. Intensyvi fizinė veikla prieš pamoką padės geriau jaustis savo kūną, o tai reiškia, kad ilgiau išliksite budrūs.
• Jei vaikas lėtas, suskaidykite užduotis į mažas dalis. Jam gali prireikti papildomo laiko užduočiai atlikti.

Aukščiau pateiktos rekomendacijos yra labai paprastos. Tačiau daugeliui vaikų jie yra pirmas svarbus žingsnis gerinant nervų sistemos veiklą. Smegenys gali keistis reaguodamos į patirties ir gyvenimo būdo pokyčius. Vaiko gyvenimo būdas priklauso nuo tėvų. Tai gali padaryti kiekvienas.