Sikhų religija, istoriškai įsitvirtinusi šiaurės vakarinėje Indijos subkontinento dalyje, savo pasekėjams nurodo paprastą ir natūralų maistą. Sikizmas išpažįsta tikėjimą vienu Dievu, kurio vardo niekas nežino. Šventasis raštas yra Guru Granth Sahib, kuriame pateikiama daug vegetariškos mitybos instrukcijų.
(Guru Arjan Dev, Guru Granth Sahib Ji, 723).
Sikhų šventojoje Gurudwara šventykloje tiekiamas lakto-vegetariškas maistas, tačiau ne visi religijos pasekėjai laikosi išskirtinai augalinės dietos. Apskritai sikhas gali laisvai pasirinkti mėsos ar vegetarišką mitybą. Kaip liberalus tikėjimas, sikizmas pabrėžia asmeninę laisvę ir laisvą valią: Šventasis Raštas savo prigimtimi nėra diktatoriškas, o veikiau moralinio gyvenimo būdo vadovas. Tačiau kai kurios religijos kastos mano, kad mėsos atsisakymas yra privalomas.
Jei sikhas vis tiek renkasi mėsą, tai gyvūnas turi būti nužudytas pagal – vienu šūviu, be jokio ritualo ilgo proceso pavidalu, kitaip nei, pavyzdžiui, musulmonų halal. Žuvis, marihuana ir vynas sikizme yra draudžiamos kategorijos. Kabiras Dži teigia, kad tas, kuris vartoja narkotikus, vyną ir žuvį, pateks į pragarą, nesvarbu, kiek gero padarė ir kiek ritualų atliko.
Visi sikhų guru (dvasiniai mokytojai) buvo vegetarai, atsisakė alkoholio ir tabako, nevartojo narkotikų ir nesikirpo plaukų. Taip pat yra glaudus ryšys tarp kūno ir proto, todėl maistas, kurį valgome, veikia abi medžiagas. Kaip ir Vedose, Guru Ramdas įvardija tris Dievo sukurtas savybes: . Visas maistas taip pat klasifikuojamas pagal šias savybes: švieži ir natūralūs maisto produktai yra satavos pavyzdys, keptas ir aštrus maistas – radžas, fermentuotas, konservuotas ir šaldytas – tamas. Vengiama persivalgymo ir nesveiko maisto. Tai sakoma Adi Granth.