Žmogaus kūnas yra sudėtingas biologinis kompleksas, kuris nenustoja veikti nė sekundei. Kad tokia sistema būtų sveika, žmogui nuolat reikia aktyvių komponentų: vitaminų, mineralų, amino rūgštyss, riebalai, angliavandeniai ir kt. Kūnas negali susintetinti daugumos šių gyvybiškai svarbių medžiagų, todėl jų gauna su maistu.
Mūsų tolimi protėviai maitinosi itin kukliai, rinkdamiesi tik iš to, ką pasiūlė Gamta: daržoves, vaisius, grūdus, medų (kai kurių tautų valgiaraštyje buvo mėsa ir žuvis), taip pat neturėjo supratimo apie skonio stipriklius ir maisto priedus. Iš esmės produktai buvo vartojami žali, o tik retkarčiais virti ant ugnies. Nepaisant akivaizdaus mitybos skurdo, toks maistas visiškai patenkino organizmo maistinių medžiagų poreikius, užtikrino normalią visų organų veiklą, taip pat papildė energijos atsargas. Štai kaip atrodo sveikos mitybos formulė: gamtos dovanų naudojimas natūralia forma arba švelniai termiškai apdorojant (virti garuose, troškinti). Kūnas davė atsakymus į porcijos dydžio ir valgymo dažnumo klausimus, informuodamas žmogų apie alkį ar sotumą.
Laikui bėgant ir vystantis maisto pramonei, paprasti mitybos dėsniai komplikavosi, išbluko dietologų teorijų ir metodų fone. Reikia pripažinti ir tai, kad žmogus apie save žino labai mažai, todėl žinių „neužpildytą nišą“ užėmė „racionalios mitybos ekspertai“, virškinimo traktą paversdami eksperimentų poligonu. Lengva tokių specialistų ranka iškilo naujas žanras – „dietologinis detektyvas“. Tokių istorijų auka dažniausiai tampa pats žmogus. Siekiant būti sveiku, labai lengva susipainioti ir nueiti klaidingu keliu, ypač jei tokios dogmos išdėstytos gerbiamuose leidiniuose.
Praktiškai sveikos mitybos postulatai itin paprasti. Jie tokie paprasti, kad jiems nereikia kurti specialių kūrimo metodų ir schemų. Sveikas maistas – tai visų pirma natūralūs produktai. Viskas, kas gamtoje atsiranda natūraliu pavidalu, bus naudinga žmogui. Ar matėte ant medžių augančius pyragus ar traškučius? Tai ne kas kita, kaip maisto pramonės „vaisiai“, atstumiantys žmogų nuo gamtos. Juose yra agresyvių organizmui medžiagų – dažiklių, skonio geriklių, kvapiųjų medžiagų, kurios neduoda jokios biologinės naudos. Šokoladinius batonėlius su transriebalais, majonezą, padažus, greitą maistą taip pat geriau palikti parduotuvių lentynose: jie neturi nieko bendra su sveika mityba.
Subalansuota mityba nėra goji uogos, kviečių žolė ar chia sėklos. Jis prieinamas absoliučiai visiems ir nėra prabangos prekė. Sveikai maitintis gali sau leisti bet kurioje šalyje gyvenantis žmogus, turintis skirtingas finansines galimybes, nes jo regione tikrai bus „savų“ daržovių ir vaisių, ne ką prastesnių už minėtus užjūrio skanėstus.
Tarybiniais metais jaunoms mamoms buvo primygtinai rekomenduojama vaiką maitinti valandomis. Patogumui netgi buvo sukurtos specialios lentelės, kuriose buvo nurodyta, kuriuo metu pamaloninti mažylį pusryčiais, pietumis ar vakariene. Ši valgymo sistema egzistuoja iki šiol, nors yra populiari. Racionalios mitybos požiūriu sveikas žmogus pats nusprendžia, kada laikas „atsigaivinti“. Apetito buvimas rodo virškinamojo trakto pasirengimą užtikrinti, kad suvartotas maistas būtų kuo geriau įsisavintas. Porcijos dydis taip pat pasakys kūną. Valgant svarbu neskubėti, tuomet tikrai nepraleisite organizmo sotumo signalo. Stenkitės nederinti televizoriaus žiūrėjimo, darbo prie kompiuterio, žurnalų skaitymo su maistu. Įpraskite valgyti geros nuotaikos. Neigiamų emocijų galia tokia didelė, kad net ir patį naudingiausią maistą gali paversti nuodais. Bloga nuotaika apsinuodijęs maistas neatneš naudos, o žalos – kiek tik nori.
„Kuo lėčiau eisi, tuo toliau būsi“, – sako rusų patarlė. Tas pats pasakytina ir apie sveiką mitybą. Daug naudingiau valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis, nes persivalgymas ir nevalgymas vienodai kenkia organizmui. Mažesnės porcijos geriau pasisavinamos, neapkrauna virškinamojo trakto ir padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje. Dalinė mityba taip pat nereiškia, kad keturis ar penkis kartus per dieną galite įsisavinti viską, kas pasitaiko jūsų kelyje. Dietos energinė vertė turėtų išlikti dienos poreikio lygyje. Valgymas nedidelėmis porcijomis leis skirtingoms maisto grupėms per dieną rasti savo nišą, papildysiantis organizmą naudingomis medžiagomis.
Mitybos klausimais ypatingą vietą užima dietos ruošimas. Kiekvieno atskiro žmogaus „bakalėjos krepšelis“ visiškai priklauso nuo jo asmeninių įsitikinimų: vegetarizmo, veganizmo, frutarizmo, žaliavalgystės ir kt. Tačiau, kad ir kokios pažiūrų sistemos laikytųsi žmogus, jo diena prasideda nuo pusryčių.
Nesvarbu, kuriuo metu prasidėtų darbo diena ir kad ir kiek jus viliotų puodelis aromatingos kavos, sotūs pusryčiai yra raktas į teisingą viso organizmo pradžią. Rytinis maistas „užveda“ virškinamąjį traktą, medžiagų apykaitos procesus, prisotina organus reikalingomis naudingomis medžiagomis, suteikia jėgų visai dienai. Natūralus pojūtis turėtų būti apetitas ryte. Optimalus laikas pusryčiams yra nuo 30 minučių iki 2 valandų po pabudimo. Patiekalo pasirinkimas rytiniam patiekalui priklauso nuo darbo grafiko, fizinio aktyvumo, alkio ir asmeninių norų. Galite pradėti naują dieną su tradiciniu rusišku patiekalu – grūdai, pridedant mėgstamų vaisių, uogų ar džiovintų vaisių. Tai pasirodys labai skanu, sveika ir skanu. Alternatyva būtų lengva vaisių salotos or daržovės, jogurtas, varškės, garuose virtas omletas.
Dienos metu organizmui reikia maisto, kuris suteiktų jam maksimalią energiją. Sriuba su skrebučiais, vaisių troškinys, makaronai or ryžiai su daržovėmis gali užimti vertą vietą ant valgomojo stalo. Sriuba, virta puode, be kepimo, su daug žalumynų turės didžiausią vertę. Beje, rusiškų krosnių eroje pirmieji patiekalai buvo ruošiami būtent tokiu būdu. Dėka merdėjimo orkaitėje, patiekalo skonis buvo nepralenkiamas. Desertas yra puiki valgio pabaiga. Pavyzdžiui, viso grūdo dribsnių batonėlis, vaisių šerbetas, varškės vyniotinis, bet kokie veganiški pyragaičiai puikiai tiks.
Vakare organizmas pradeda ruoštis miegui, sulėtėja medžiagų apykaitos procesai. „Duoti vakarienę priešui“, kaip sako liaudies išmintis, išvis nederėtų. Tikėtina, kad tuščias skrandis neužmigs, tačiau po 22.00 val. jis gali išprovokuoti šaldytuvo puolimą. Vakarienės laikas yra grynai individualus ir priklauso nuo to, kuriuo metu žmogus eina miegoti. Taisyklė tokia: vakarieniauti patartina likus 3-4 valandoms iki miego. Dėl to, kad naktį organizmas ne tik ilsisi, bet ir atsigauna, pagrindinė vakarienės užduotis – papildyti vidines aminorūgščių atsargas. Geriausiai tai padarys lengvas baltyminis maistas ir lapinės daržovės. Kaip baltymus, galite rinktis varškės, baltojo sūrio, kiaušinių, pupelių, lęšių, grybų. bulgarų pipirai, žalios salotos, žiediniai kopūstai, pomidorai, brokoliai, moliūgai, agurkai, cukinijos, cukinijos harmoningai papildo baltyminį maistą. Daržoves galima valgyti žalias, kepti orkaitėje, troškinti garuose, kepti ant grotelių, pagardinti augaliniu aliejumi. Patartina iki minimumo sumažinti kepto maisto vartojimą arba visiškai jo atsisakyti, ypač vakare. Toks maistas apsunkina kasą, kepenis ir tulžies pūslę. Sunkiu maistu laikomi ir miltiniai produktai: koldūnai, makaronai, pyragaičiai.
Jei po kurio laiko po vakarienės jūsų apetitas neapleidžia, stiklinė neriebaus kefyro ar jogurto padės ištaisyti situaciją. Galima gerti ir erškėtuogių sultinį ar uzvarą be cukraus.
Tarp pagrindinių valgymų nedidelį alkio jausmą galima numalšinti džiovintais vaisiais, riešutais, duona ar skrebučiais su daržovių pagalve, rauginto pieno produktais, vaisiais, kokteiliais, puodeliu arbatos ar stikline vaisių sulčių.
Svarbiausia sveikos mitybos taisyklė yra jos individualumas. Nėščia moteris ir studentė negali valgyti vienodai. Mityba turi būti subalansuota, tinkama konkrečiam žmogui, atitikti energijos sąnaudas, amžių, gyvenimo būdą ir savijautą, taip pat dažniausiai kinta ištisus metus. Geriausias rodiklis, kad dieta pasirinkta teisingai, yra emocinė ir fizinė būsena, sergamumo dažnis ir asmeniniai jausmai. Tiesiog klausykite tylaus savo kūno balso ir jis tikrai papasakos apie savo mitybos poreikius.
Tinkama mityba tikrai suteiks džiaugsmo ir malonumo. Jausmai pavalgius sveiko maisto išsiskiria lengvumu, linksmumu ir ypatingu energijos užtaisu. Laikykite maistą kaip sveikatos šaltinį, nepaversdami jo kultu. Toks mąstymas visiškai pakeičia gyvenimo kokybę ir požiūrį į jį.