Nerimo sutrikimų gydymas grindžiamas vaistais ir (arba) psichologinėmis intervencijomis. Visais atvejais būtina medicininė priežiūra, kad būtų nustatytas tinkamas gydymas, pritaikytas paciento poreikiams, jo simptomams ir jo šeimyninei bei socialinei situacijai.

Psichologinė priežiūra

Parama psichologinis būtinas esant nerimo sutrikimams.

Tai netgi gali būti vienintelis gydymas arba būti susijęs su farmakologiniu gydymu, atsižvelgiant į sutrikimų sunkumą ir paveikto asmens lūkesčius.

Kognityvinė elgesio terapija yra labiausiai ištirta terapija gydant nerimo sutrikimus, įskaitant socialinę fobiją, panikos sutrikimą ir obsesinį-kompulsinį sutrikimą. Sutelkiant dėmesį į veiksnius, sukeliančius ir palaikančius nerimą, ir suteikiant pacientui kontrolės priemones, tokio tipo terapija paprastai yra veiksminga tvariai (12–25 seansų po 45 minutes). Remiantis HAS, struktūrinė pažinimo ir elgesio terapija yra tokia pat veiksminga kaip gydymas vaistais.

Klinikinių tyrimų metu buvo įrodyta, kad kitos terapijos rūšys, pavyzdžiui, sąmoningumo terapija, yra veiksmingos. Tikslas – atkreipti dėmesį ir susitelkti į dabartinę akimirką ir taip išmokti valdyti savo nerimą.

Norint suprasti nerimo kilmę, galima pradėti analitinę psichoterapiją, tačiau jos veiksmingumas simptomams yra lėtesnis ir mažiau pripažįstamas.

Farmakologinis valdymas

Jei simptomai yra per stiprūs ir psichoterapijos nepakanka jiems kontroliuoti (pavyzdžiui, esant generalizuotam nerimui), gali prireikti gydymo vaistais.

Kai kurie vaistai yra pripažinti dėl jų veiksmingumo, ypač kovojant su nerimu anksiolitikai (benzodiazepinai, buspironas, pregabalinas), kurie veikia greitas būdasir tam tikrus antidepresantus, kurie yra foninis gydymas, būtent selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir serotonino bei norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).

Šie vaistai gali sukelti nerimo pablogėjimą gydymo pradžioje, todėl būtina atidi medicininė priežiūra.

Dėl rizikos priklausomybės, benzodiazepinai turėtų būti skiriami laikinai (idealiu atveju ne ilgiau kaip 2–3 savaites). Pradedant ir nutraukiant gydymą turi prižiūrėti gydytojas.

Kadangi pregabalinas nesukelia priklausomybės pavojaus, o jo veiksmingumas pasireiškia nedelsiant, kartais jis yra geresnis nei benzodiazepinai.