«Is this love?» Many of us have asked this question at different points in our lives and have not always found the answer. However, the question should be put differently. After all, much that we used to believe in does not exist: neither true love, nor absolute truth, nor natural emotions. What then remains?
Šeimos konsultantas ir naratyvinis psichologas Viačeslavas Moskvičevas su poromis dirba daugiau nei 15 metų. Tarp jo klientų – įvairaus amžiaus žmonės, turintys ir neturintys vaikų, neseniai pradėję bendrą gyvenimą, ir tie, kurie jau spėjo suabejoti, ar verta tęsti...
Todėl kreipėmės į jį kaip į meilės klausimų ekspertą su prašymu pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Nuomonė buvo netikėta.
Psichologijos:Pradėkime nuo pagrindinio dalyko: ar įmanoma tikra meilė?
Viačeslavas Moskvičevas: Akivaizdu, kad tikroji meilė yra ta, kuri nutinka tarp tikrų vyrų ir moterų. Tačiau šie du, savo ruožtu, yra ne tikrovė, o sugalvoti konstruktai, sukurti siekiant normalizuoti žmones ir jų santykius. Man mintis, kad galima rasti universalią, kultūriškai nepriklausomą, universalią tiesą apie tai, kas yra vyras, moteris, meilė, šeima, yra viliojanti, bet pavojinga mintis.
Koks jos pavojus?
Ši idėja verčia tikrus vyrus ir moteris jaustis netinkamais, nepilnaverčiais, nes jie neatitinka formos. Pripažįstu, kad šios konstrukcijos tikrai padėjo kažkam susiformuoti. Tačiau jie turi vidinių prieštaravimų, ir jų laikytis neįmanoma. Pavyzdžiui, tikras vyras turi būti stiprus ir griežtas, bet kartu švelnus ir rūpestingas, o tikra moteris – seksualiai patraukli ir pavyzdinga šeimininkė.
Meilė yra hormonų antplūdis, seksualinis potraukis arba, atvirkščiai, kažkas dieviško, lemtingas susitikimas
Esame pasmerkti iš jų iškristi. O kai sakome sau „aš ne tikras vyras“, „aš ne tikra moteris“, arba „tai ne tikra meilė“, jaučiame savo nepilnavertiškumą ir kenčiame.
O kas kenčia labiau, vyrai ar moterys?
Spaudžiant visuomenėje priimtus stereotipus, jos mažiau privilegijuotieji nariai visada krenta pirmi. Mes gyvename vyriškoje visuomenėje, o idėjas apie tai, prie ko turėtume prisitaikyti, dažniausiai kuria vyrai. Todėl moterys greičiausiai nukentės labiau. Tačiau tai nereiškia, kad vyrai yra laisvi nuo spaudimo.
Neatitikimas visuomenės galvoje užfiksuotiems šablonams sukelia nesėkmės jausmą. Daugelis porų ateina pas mane prieš skyrybas. Ir dažnai juos į tokią būseną atveda jų pačių idėjos apie tikrąją meilę, šeimą, lūkesčius iš partnerio, kurių jis nepatenkina.
Kokios idėjos gali privesti porą prie skyrybų slenksčio?
Pavyzdžiui, tokia: buvo meilė, dabar ji praėjo. Išėję nieko nebegalime padaryti, turime išsiskirti. O gal ką nors kita supainiojau su meile. Ir kadangi tai nėra meilė, ką tu gali padaryti, jie klydo.
Bet ar ne?
Not! Such a representation turns us into passive «experiencers» of a feeling that cannot be influenced in any way. We all explain to ourselves what love is in different ways. It is interesting that among these explanations there are opposite ones: for example, that love is something biological, a surge of hormones, sexual attraction, or, conversely, that something is divine, a fateful meeting. But such explanations cover far from the entire spectrum of our relations.
Jeigu mums kažkas nepatinka mūsų partneryje, jo veiksmuose, mūsų sąveikoje, tuomet būtų logiška spręsti šias specifines problemas. Ir vietoj to pradedame nerimauti: galbūt padarėme neteisingą pasirinkimą. Taip atsiranda „tikrosios meilės“ spąstai.
What does it mean — the trap of «true love»?
It is such a thought that if love is real, you have to endure — and you endure. Women are ordered to endure one thing, men another. For women, for example, the rudeness of men, breakdowns, drinking alcohol, his flirting with others, failure to perform culturally prescribed male functions, such as providing for the family and its safety.
Žmonių santykiai savaime yra nenatūralūs. Jie yra kultūros, o ne gamtos dalis
Ką vyras ištveria?
Women’s emotional instability, tears, whims, inconsistency with the ideals of beauty, the fact that the wife began to care less about herself or about a man. But he, according to culture, should not tolerate flirting. And if it turns out that someone can’t stand it anymore, then there is only one option left — to recognize this marriage as a mistake (“it hurts, but there’s nothing to be done”), consider this love fake and go in search of a new one. It is assumed that there is no point in improving relations, searching, experimenting, and negotiating.
O kaip čia gali padėti psichologas?
Skatinu poras išbandyti kitas bendravimo formas. Galiu pakviesti vieną iš partnerių papasakoti apie jo požiūrį į situaciją, apie tai, kas jį neramina santykiuose, kaip tai paveikia šeimos gyvenimą, kas iš jo dingsta ir ką jis norėtų išsaugoti ar atkurti. O kitam šiuo momentu siūlau būti dėmesingu ir, jei įmanoma, geranorišku klausytoju, galinčiu partnerio žodžiuose užrašyti, kas jį patraukė. Tada jie keičiasi vaidmenimis.
Daugelis porų sako, kad tai jiems padeda. Nes dažnai partneris reaguoja į pirmuosius kitiems ištartus žodžius ar jų pačių interpretacijas: „jei tu nepagavai vakarienės, vadinasi, tu iškritai iš meilės“. Bet jei išklausysite iki galo, suteiksite kitam galimybę iki galo išsikalbėti, galite sužinoti apie jį kažką visiškai netikėto ir svarbaus. Daugeliui tai nuostabi patirtis, kuri atveria naujas galimybes gyventi kartu. Tada sakau: jei tau patinka ši patirtis, gal gali pabandyti ją panaudoti kitais savo gyvenimo momentais?
Ir pasirodo?
Pokyčiai ne visada įvyksta iš karto. Dažnai poros jau yra susikūrusios pažįstamus bendravimo būdus, o nauji, rasti susitikus su psichologu, gali atrodyti „nenatūralūs“. Mums atrodo natūralu, kai tik joms kyla, pertraukinėti vienas kitą, keiktis, rodyti emocijas.
Tačiau žmonių santykiai savaime nėra natūralūs. Jie yra kultūros, o ne gamtos dalis. Jei būsime natūralūs, tapsime primatų gauja. Primatai yra natūralūs, tačiau tai nėra tokie santykiai, kuriuos žmonės vadina romantiška meile.
We do not require a woman to have hairy legs, even if the hair on them naturally grows according to nature. Our ideal of «naturalness» is in fact also a product of culture. Look at fashion — to look «natural», you have to go to a lot of tricks.
Gera tai žinoti! Jei natūralumo, natūralumo, natūralumo idėja nekvestionuojama, turime labai mažai galimybių išsiskirti su kančia ir pradėti ieškoti ir bandyti, rasti ir kurti tuos santykius, kurie tinka kiekvienam iš mūsų, atsižvelgiant į kultūrinį kontekstą.
Ar meilė priklauso nuo kultūrinio konteksto?
Žinoma. Meilės universalumas yra tiek mitas, tiek jos natūralumas. Dėl to kyla daug nesusipratimų, o kartais ir tragedijų.
Pavyzdžiui, moteris iš Maskvos išteka už egiptiečio, kuris buvo užaugęs tradicionalizmo kultūroje. Neretai arabai vyrai piršlybų metu būna aktyvūs, demonstruoja norą rūpintis moterimi, būti už ją atsakingi, tai daugeliui moterų patinka.
Tie, kurie patyrė ilgalaikių santykių patirtį, žino, kad nuolatinio karščio išlaikyti neįmanoma.
Tačiau kalbant apie santuoką, paaiškėja, kad moteris turi idėją, kad reikia atsižvelgti į jos nuomonę, su ja reikia atsižvelgti, o tradicionalizmo kultūroje tuo kvestionuojama.
Mūsų kultūroje sklando mitas, kad tikra meilė numuša stogą, kad tai yra stipriausias emocinis intensyvumas. Ir jei galime mąstyti racionaliai, tada meilės nėra. Tačiau tie, kurie patyrė ilgalaikių santykių patirtį, žino, kad palaikyti nuolatinę šilumą ne tik neįmanoma, bet ir nesveika. Taigi jūs negalite gyventi įprastu gyvenimu, nes kaip tada būti su draugais, su darbu?
Taigi kas yra meilė, jei ne natūrali būsena ir ne aistrų intensyvumas?
Meilė visų pirma yra ypatinga asmeninė būsena. Tai apima ne tik mūsų jausmus, bet ir mąstymą apie tai. Jei meilės neįrėmina idėja, fantazija apie kitą, viltys, lūkesčiai, tai iš jos likusi fiziologinė būsena greičiausiai nebus labai maloni.
Tikriausiai per gyvenimą keičiasi ne tik jausmas, bet ir toks supratimo būdas?
Definitely changing! Partners enter into relationships on the basis of some interests, which are then replaced by others. The participants in the relationship are also changing — their physical condition, their statuses, ideas about themselves, about life, about everything. And if one has made up a firm idea of the other, and this other has ceased to fit into it, then the relationship suffers. Rigidity of ideas is dangerous in itself.
Kas daro santykius stabilius ir konstruktyvius?
Pasirengimas skirtumui. Supratimas, kad esame skirtingi. Kad jei turime skirtingus interesus, tai nėra lemtinga santykiams, priešingai, tai gali tapti papildoma priežastimi įdomiam bendravimui, pažintims. Taip pat padeda nusiteikimas derėtis. Ne tie, kuriais siekiama rasti vieną bendrą tiesą visiems, o tie, kurie padeda rasti būdų, kaip abiem sugyventi.
Atrodo, kad tu prieštarauji tiesai. Tai yra tiesa?
Atrodo, kad tiesa egzistuoja dar prieš mums pradedant kalbėti. Ir matau, kaip dažnai poros leidžiasi į derybas, manydamos, kad tiesos apie santykius, apie kiekvieną jų yra, belieka tik surasti, ir kiekvienas galvoja, kad rado, o kitas klysta.
Dažnai klientai ateina į mano biurą su mintimi „rasti tikrąjį tave“ – tarsi jie dabar nebūtų tikri! Ir kai atsiranda pora, jie nori rasti tikrus santykius. Jie tikisi, kad ilgai studijavęs ir daugybę skirtingų porų matęs profesionalas turi atsakymą, kaip šie santykiai turėtų atrodyti, ir tereikia išsiaiškinti šį teisingą atsakymą.
Bet kviečiu patyrinėti kelią kartu: aš neatskleidžiu tiesos, o padedu sukurti unikalų produktą, bendrą jų projektą, skirtą būtent šiai porai. Tada noriu tai pasiūlyti kitiems, pasakyti: „Pažiūrėk, kaip šauniai padarėme, padarykime taip pat!“. Tačiau kitiems šis projektas netiks, nes kiekviena pora turi savo meilę.
Pasirodo, reikia savęs paklausti ne „ar tai meilė?“, o dar kažko...
Manau, kad naudinga užduoti tokius klausimus: ar man viskas gerai su savo partneriu? O kaip jis su manimi? Ką daryti, kad vienas kitą geriau suprastume, kad kartu gyventi būtų įdomiau? Ir tada santykiai gali išlipti iš stereotipų ir receptų vėžių, o gyvenimas kartu taps įdomia, kupina atradimų kelione.