Vedos sako, kad pagrindinė moters užduotis – padėti ir palaikyti savo vyrą, kurio misija – vykdyti pareigas ir tęsti šeimos tradicijas. Pagrindinis moters vaidmuo – gimdyti ir auginti vaikus. Kaip ir visose pagrindinėse pasaulio religijose, induizme dominuojanti padėtis priskiriama žmogui. Verta paminėti, kad kai kuriais laikais (kaip, pavyzdžiui, Guptų valdymo laikais). Moterys dirbo mokytojomis, dalyvavo debatuose ir viešose diskusijose. Tačiau tokios privilegijos buvo suteikiamos tik aukštuomenės moterims.
Paprastai kalbant, Vedos vyrui priskiria didesnę atsakomybę ir įsipareigojimus, o moteriai suteikia ištikimos draugės vaidmenį jo kelyje į tikslų įgyvendinimą. Moteris sulaukė bet kokio visuomenės pripažinimo ir pagarbos, susijusio su savimi kaip dukra, mama ar žmona. Tai reiškia, kad po vyro netekties moteris neteko ir statuso visuomenėje, susidūrė su daugybe sunkumų. Šventasis Raštas draudžia vyrui elgtis su žmona niekinamai, o tuo labiau – agresyviai. Jo pareiga – saugoti ir rūpintis savo moterimi, savo vaikų motina iki paskutinės dienos. Vyras neturi teisės palikti žmonos, nes ji yra Dievo dovana, išskyrus psichikos ligų atvejus, kai žmona negali prižiūrėti ir auginti vaikų, taip pat svetimavimo atvejus. Vyras rūpinasi ir savo senyvo amžiaus mama.
Moterys induizme laikomos žmogiškuoju Visuotinės Motinos, Šakti – grynos energijos – įsikūnijimu. Tradicijos ištekėjusiai moteriai numato 4 nuolatinius vaidmenis:.
Po vyro mirties kai kuriose visuomenėse našlė ant vyro laidotuvių laužo atlikdavo sati – savižudybės – apeigas. Ši praktika šiuo metu yra draudžiama. Kitos maitintojo netekusios moterys ir toliau gyveno globojamos sūnų ar artimų giminaičių. Jaunosios našlės atveju našlės sunkumas ir kančios padaugėjo. Priešlaikinė vyro mirtis visada buvo siejama su žmona. Vyro artimieji kaltę suvertė žmonai, kuri, kaip manoma, atnešė nelaimę į namus.
Istoriškai moterų padėtis Indijoje buvo gana dviprasmiška. Teoriškai ji turėjo daug privilegijų ir mėgavosi kilniu statusu kaip dieviškumo apraiška. Tačiau praktiškai dauguma moterų gyveno apgailėtiną gyvenimą, tarnaudamos savo vyrui. Anksčiau, prieš nepriklausomybę, induistai galėjo turėti daugiau nei vieną žmoną ar meilužę. Indų religijos šventraščiai veiksmo centre iškelia žmogų. Sakoma, kad moteris neturėtų jaudintis ir išsekti, o namai, kuriuose moteris kenčia, neteks ramybės ir laimės. Lygiai taip pat Vedos numato daugybę draudimų, ribojančių moters laisvę. Paprastai kalbant, žemesnių kastų moterys turėjo daug didesnę laisvę nei aukštesniųjų klasių moterys.
Šiandien Indijos moterų padėtis labai keičiasi. Moterų gyvenimo būdas miestuose labai skiriasi nuo kaimo. Jų padėtis labai priklauso nuo išsilavinimo ir šeimos materialinės būklės. Miesto šiuolaikinės moterys susiduria su sunkumais tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime, tačiau gyvenimas joms tikrai geresnis nei anksčiau. Meilės santuokų daugėja, o našlės dabar turi teisę į gyvybę ir netgi gali tuoktis dar kartą. Tačiau moteris induizme turi nueiti ilgą kelią, kad pasiektų lygybę su vyru. Deja, jie vis dar patiria smurtą, žiaurumą ir grubumą, taip pat abortus dėl lyties.