„Pastaruoju metu dirbau Upernavik gamtos rezervate Grenlandijos šiaurės vakaruose, kur praleisiu kitą pusantro mėnesio“, – sako Rebecca Barfoot, „Šalyje, kur baltasis lokys yra nacionalinis patiekalas, o jo oda dažnai puošia. namas iš išorės.
Prieš išvykdami į Grenlandiją, žmonės dažnai klausdavo, ką aš, užkietėjęs veganas, ten valgysiu. Kaip ir dauguma šiaurinių planetos regionų, šis tolimas ir šaltas kraštas minta mėsa ir jūros gėrybėmis. Kadangi jau daugiau nei 20 metų visiškai atsiribojau nuo bet kokio gyvūninio maisto, mitybos klausimas ilgos kelionės į Grenlandiją metu mane tam tikru mastu kėlė nerimą. Perspektyva neatrodė šviesi: arba badauti ieškant daržovių, arba... grįžti prie mėsos.
Šiaip ar taip, visai nepanikavau. Mane vedė aistra projektui Upernavike, atkakliai ėjau į jį dirbti, nepaisydama maisto padėties. Žinojau, kad prisitaikyti prie situacijos galiu įvairiai.
Mano nuostabai, Upernavike medžioklės praktiškai nėra. Tiesą sakant: senieji išgyvenimo būdai šiame mažame Arkties mieste dėl tirpstančio jūros ledynų ir didėjančios Europos įtakos tampa praeitimi. Žuvų ir jūros žinduolių skaičius labai sumažėjo, o klimato kaita turėjo įtakos medžioklei ir grobio prieinamumui.
Daugumoje vietovių egzistuoja mažos rinkos, nors užkietėjusių veganų pasirinkimas yra gana ribotas. Ką parsinešiu namo iš parduotuvės? Paprastai skardinė avinžirnių ar jūrinių pupelių, nedidelis kepalas ruginės duonos, galbūt kopūstai ar bananai, jei atplaukė maisto laivas. Mano „krepšelyje“ gali būti ir uogienės, raugintų agurkų, raugintų burokėlių.
Viskas čia labai brangu, ypač tokia prabanga kaip veganiškas maistas. Valiuta nestabili, visa produkcija importuojama iš Danijos. Prekybos centrai pilni sausainių, saldžių gaiviųjų gėrimų ir saldainių – prašau. O taip, ir mėsa 🙂 Jei norite iškepti ruonį ar banginį (neduok Dieve), galite įsigyti šaldytą arba vakuuminę pakuotę kartu su žinomesnėmis žuvimis, dešrelėmis, vištiena ir kt.
Atvykęs čia, pažadėjau būti sąžiningas sau: jei jaučiu, kad noriu žuvies, valgau ją (kaip ir visa kita). Tačiau po daugelio metų augalinės dietos neturėjau nė menkiausio noro. Ir nors būdama čia beveik (!) buvau pasiruošusi persvarstyti savo požiūrį į maistą, tai dar neįvyko.
Taip pat turiu pripažinti, kad čia atvykau su 7 kilogramais savo gaminių, kurių, turiu pasakyti, neužtenka 40 dienų. Atsinešiau mung pupelių, kurias mėgstu valgyti daigintas (valgiau tik mėnesį!). Be to, atsinešiau migdolų ir linų sėmenų, šiek tiek dehidratuotų žalumynų, datulių, quinoa ir panašių dalykų. Tikrai būčiau pasiėmęs daugiau, jei ne bagažo limitas (Air Greenland leidžia 20 kg bagažą).
Trumpai tariant, aš vis dar esu veganė. Žinoma, lūžis jaučiamas, bet gyventi galima! Taip, kartais sapnuoju maistą naktimis, net šiek tiek trokštu mėgstamo maisto – tofu, avokado, kanapių sėklų, kukurūzų tortilijų su salsa, vaisių kokteilių ir šviežių žalumynų, pomidorų.