Veganų balsai: apie pesimistiškai nusiteikusius lietuvius ir veganų aktyvistus

Rasa – jauna, veikli, žingeidi mergina iš Lietuvos, gyvenanti šviesų ir dinamišką gyvenimą. Anot jos, per pastaruosius 5 metus bene vienintelis dalykas, kuris jos gyvenime nepasikeitė – tai mitybos būdas. Veganė, Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos narė Rasa pasakoja apie savo etiško gyvenimo būdo patirtį bei mėgstamą patiekalą.

Tai atsitiko maždaug prieš 5 metus ir gana netikėtai. Tuo metu jau metus buvau vegetarė ir visai neplanavau iš raciono išbraukti pieno produktų. Vieną dieną, ieškodama skanių sausainių recepto internete, aptikau gyvūnų teisių svetainę. Būtent ant jo perskaičiau straipsnį apie pieno pramonę. Pasakyti, kad buvau šokiruota, yra per menka! Būdama vegetarė tikėjau, kad daug prisidedu prie gyvūnų gerovės. Tačiau perskaičius straipsnį supratau, kaip glaudžiai susipynusios mėsos ir pieno pramonės. Straipsnyje aiškiai buvo paaiškinta, kad norint pagaminti pieną, karvė yra priverstinai apvaisinama, po to veršelis iš jos atimamas ir, jei patinas, siunčiamas į skerdyklą dėl jos nenaudingumo pieno pramonei. Tą akimirką supratau, kad veganizmas yra vienintelis teisingas pasirinkimas.

Taip, esu Asociacijos „Už gyvūnų teisės“ narys. Ji gyvuoja jau 10 metų ir dėka jų svetainės, kuri daugelį metų buvo vienintelis šaltinis šia tema, daugelis žmonių galėjo sužinoti tiesą ir suprasti ryšį tarp gyvūnų kančių ir mėsos produktų. Organizacija daugiausia užsiima švietėjiška veikla gyvūnų teisių ir veganizmo tema, savo poziciją šiuo klausimu reiškia žiniasklaidoje.

Maždaug prieš metus gavome oficialų nevyriausybinės organizacijos statusą. Tačiau vis dar vyksta pereinamasis laikotarpis, pertvarkome savo procesus ir tikslus. Aktyvūs nariai yra apie 10 žmonių, tačiau į pagalbą pasitelkiame ir savanorius. Kadangi mūsų nedaug ir visi dalyvauja daugelyje kitų veiklų (darbo, studijų, kitų visuomeninių judėjimų), tai „visi daro viską“. Daugiausia užsiimu renginių organizavimu, rašau straipsnius svetainei ir žiniasklaidai, o kiti atsako už dizainą ir viešą kalbėjimą.

Vegetarizmas neabejotinai auga, nes daugelis restoranų į savo meniu įtraukė daugiau vegetariškų patiekalų. Tačiau veganams sekasi kiek sunkiau. Taip yra dėl to, kad didžiulis patiekalų sąrašas iškrenta iš meniu, jei neįtraukiami kiaušiniai ir pienas. Pažymėtina, kad Lietuvos restoranai ne visada žino, kuo skiriasi „vegetarizmas“ ir „veganizmas“. Tai taip pat prideda sudėtingumo. Gera žinia ta, kad Vilniuje veikia keli specializuoti vegetariško ir žalio maisto restoranai, galintys pasiūlyti ne tik veganiškų sriubų ir troškinių, bet ir mėsainių bei keksiukų. Prieš kurį laiką pirmą kartą atidarėme veganų parduotuvę ir internetinę el.

Lietuviai – labai kūrybingi žmonės. Mes, kaip tautybės, daug išgyvenome. Tikiu, kad norint įveikti iššūkius reikia kūrybiškumo, o jei ko nors negali tiesiog gauti, reikia būti nuotykių ir kūrybingumo. Daugelis jaunų žmonių, taip pat tarp mano pažįstamų, moka siūti ir megzti, virti uogienę, net gaminti baldus! Ir tai taip įprasta, kad mes to neįvertiname. Beje, dar vienas lietuviams būdingas bruožas – pesimizmas dabarties akimirkos atžvilgiu.

Lietuvoje labai graži gamta. Mėgstu leisti laiką prie ežero ar miške, kur jaučiuosi energija. Jei pasirinksite kokią nors vieną vietą, tai galbūt Trakai – nedidelis miestas netoli Vilniaus, apsuptas ežerų. Vienintelis dalykas: veganiško maisto ten vargu ar pavyks rasti!

Patarčiau aplankyti ne tik Vilnių. Lietuvoje yra daug kitų įdomių miestelių ir, kaip minėjau aukščiau, pati gražiausia gamta. Keliautojai veganai turėtų būti pasiruošę, kad jiems tinkančio maisto nebus ant kiekvieno kampo. Kavinėje ar restorane prasminga kruopščiai pasiteirauti apie konkretaus patiekalo ingredientus, kad įsitikintumėte, jog jie tikrai veganiški.

Labai mėgstu bulves ir, laimei, daugelis patiekalų čia gaminami iš bulvių. Bene mėgstamiausias patiekalas yra Kugelis – pudingas iš tarkuotų bulvių. Tereikia kelių bulvių gumbų, 2-3 svogūnų, šiek tiek aliejaus, druskos, pipirų, kmynų sėklų ir prieskonių pagal skonį. Bulves ir svogūnus nulupkite, sudėkite į kombainą ir sutrinkite iki tyrės (bulves dedame žalias, o ne virtas). Į tyrę suberkite prieskonius ir aliejų, perkelkite į kepimo formą. Uždenkite folija, pašaukite į 175C orkaitę. Priklausomai nuo orkaitės, paruošimas trunka 45-120 minučių. Patiekite Kugelį geriausia su kokiu nors padažu!

Palikti atsakymą