Vegetarizmas šiandien yra daugelio savo sveikata besirūpinančių žmonių gyvenimo būdas. Juk tik augalinio maisto vartojimas leidžia ilgai išlaikyti organizmą jauną ir sveiką. Tačiau verta paminėti, kad vegetarizmo pradžia buvo nustatyta prieš daugelį tūkstančių metų. Vegetarizmo šaknys yra tolimoje praeityje. Yra įrodymų, kad mūsų senovės protėviai, gyvenę prieš kelis tūkstantmečius, buvo vegetarai. Šiuolaikinėje Europoje jis buvo pradėtas aktyviai propaguoti XIX amžiaus pradžioje. Būtent iš ten po pusės amžiaus jis atkeliavo į Rusiją. Tačiau tuo metu žaliavalgystė dar nebuvo tokia paplitusi. Paprastai ši maisto kryptis buvo būdinga tik aukštesnei klasei. Didelį indėlį į vegetarizmo plitimą įnešė didysis rusų rašytojas L. N. Tolstojus. Būtent jo propagandos dėl tik augalinio maisto vartojimo prisidėjo prie daugybės vegetarų bendruomenių Rusijoje atsiradimo. Pirmasis iš jų pasirodė Maskvoje, Šv. Sankt Peterburge ir kt. Ateityje vegetarizmas paveikė ir Rusijos užkampius. Tačiau tokio masinio pripažinimo ji nesulaukė Rusijoje XIX a. Tačiau iki Spalio revoliucijos Rusijoje egzistavo daugybė vegetarų bendruomenių. Sukilimo metu vegetarizmas buvo paskelbtas buržuazine relikvija, o visos bendruomenės buvo panaikintos. Taigi žaliavalgystė buvo užmiršta gana ilgam. Kita vegetarizmo šalininkų klasė Rusijoje buvo vienuoliai. Tačiau tuo metu iš jų pusės nebuvo aktyvios propagandos, todėl vegetarizmas nebuvo plačiai paplitęs tarp dvasininkų. XIX amžiuje daugelis dvasinių ir filosofinių dvarų buvo tik augalinio maisto vartojimo šalininkai. Tačiau vėlgi, jų skaičius buvo toks menkas, kad negalėjo turėti didelės įtakos visuomenei. Nepaisant to, pats faktas, kad vegetarizmas pasiekė Rusiją, byloja apie laipsnišką jos plitimą. Taip pat atkreipkime dėmesį į tai, kad XIX amžiuje Rusijoje paprasti žmonės (valstiečiai) buvo nevalingi vegetarai; neturtingų žmonių, kurie negalėjo tinkamai maitintis. Nevalingai jie turėjo vartoti tik augalinį maistą, nes gyvulinės kilmės maistui įsigyti neužteko pinigų. Taigi matome, kad žaliavalgystė Rusijoje savo pagrindinę kilmę pradėjo XIX a. Tačiau tolesnei jo plėtrai priešinosi daugybė istorinių įvykių, tapusių laikina kliūtimi šio „gyvenimo būdo“ plitimui. Baigdamas norėčiau pasakyti keletą žodžių apie vegetarizmo naudą ir neigiamus aspektus. Nauda, žinoma, neabejotina – juk vartodamas tik augalinį maistą žmogus nepriverčia savo organizmo dirbti „sunkaus“ mėsiško maisto perdirbimo metu. Tuo pačiu organizmas išvalomas ir pripildomas būtiniausių vitaminų, mikroelementų ir natūralios kilmės maistinių medžiagų. Tačiau verta prisiminti, kad augaliniame maiste trūksta daug žmogui gyvybiškai svarbių elementų, kurių nebuvimas gali sukelti tam tikras ligas.
2022-11-11