Žiemą sveikatai svarbiausi yra vitaminai: A, B grupės vitaminai, taip pat E, C ir P.
1. Daugelis girdėjo, kad žiemą reikia imti vitamino C, bet dauguma apie tai pamiršta „prieš pirmąjį peršalimą“. Ir nors „arklio“ vitamino C dozė tikrai padeda greitai atsistoti ant kojų, tai daug maloniau nei greitai pasveikti – tiesiog nesirgti! Žodis „antioksidantas“ šiais laikais yra madingas, tačiau kažkodėl kartais atrodo, kad jis yra kai kurių egzotiškų ir brangių vaisių ir daržovių ingredientas. Bet ne, vitaminas C taip pat yra stiprus antioksidantas, ne blogesnis už kitus, o kartu ir imunomoduliatorius: saugo nuo peršalimo ir priešlaikinio organizmo senėjimo. Taip akivaizdu, pažįstama – ir taip veiksminga!
KUR RASTI:
Kasdien vartoti fonines vitamino C dozes tabletėse ar pastilėse (paprastai rekomenduojama 75-90 mg) yra įprastas dalykas, tačiau 100% teisingas patarimas visai žiemai! Jei dėl kokių nors priežasčių esate „prieš tabletes“ – niekas nesivargina kasdien gerti erškėtuogių ar tiesiog valgyti šviežių vaisių ir daržovių, kuriuose gausu šio vitamino.
1. Erškėtuogės (džiovintos) – 1200 mg;
2. Saldžiosios paprikos (raudonosios), šviežios – 470 mg;
3. Briuselio kopūstai (švieži) – 120 mg;
4. Krapai, cheremsha (žalumynai) – 100 mg;
5. Kiviai (švieži vaisiai, minkštimas) – 71-92 mg.
Gerai žinomas vitamino C šaltinis, apelsinai turi apie 60 mg vitamino 100 g produkto. Ne tiek daug, bet nesunku suskaičiuoti, kad 200 g apelsinų per dieną daugiau nei atitinka suaugusio žmogaus paros šio svarbaus vitamino poreikį! Tai paprasta, greita ir jūs galite tai sau leisti.
Vitaminas C šiais laikais taip pat gana prieinamas tablečių ar kramtomųjų pastilių pavidalu, tačiau gaunamas ne „iš mėgintuvėlio“, o iš vaisių ir daržovių.
2. B grupės vitaminai padeda ne tik nuo „šalčio“ ant lūpų, bet ir teigiamai veikia nervų sistemą bei medžiagų apykaitos procesus, palaiko gerą vyrišką potenciją, o ypač naudingos žiemą – nes. užkirsti kelią peršalimui! Dėl to B grupės vitaminai gali būti vadinami antruoju pagal svarbą po vitamino C. Be to – nors tai seniai ir plačiai žinomas faktas – vis dar nepamirštame, kad vitaminas B12 yra itin svarbus veganams ir vegetarams kraujo sveikatai palaikyti.
KUR RASTI:
Papildų su B grupės vitaminais lengva gauti tiek „didmenine, tiek mažmenine“, ty tiek individualiai, tiek grupėje. Graikiniuose riešutuose yra vitaminų B1, B6, B9 (taip pat PP, C ir kitų naudingų medžiagų), norma – 3 sveiki graikiniai riešutai per dieną suaugusiam žmogui (geriau pirkti neluptus, su kevalais: saugiau ir daugiau). higieniškas). Imbieras ne tik turi vitamino B9, bet ir šildo žiemą: galima nusipirkti šviežią šaknį ir įtrinti į gėrimus (nealkoholinį karštą vyną, arbatą, imbierą su citrina ir kt.), taip pat dėti į maistą (dėl pavyzdžiui, tokiuose patiekaluose kaip „sabzhi“ ir „curry“).
3. Iš šiuolaikinių reklamų galima daryti klaidingą išvadą vitaminas E (tokoferolis) yra naudingas būtent odai, tk. tariamai „užkerta kelią jos senėjimui“ ir t.t., ir taip toliau. Tai nėra toli nuo tiesos, bet žiemą svarbiausia žinoti, kad vitaminas E apsaugo visą organizmą nuo peršalimo ir infekcijų! Taip yra dėl jo antioksidacinio poveikio ląstelių membranoms: pagerina ląstelių deguonies pasisavinimą, ląsteles geriau „kvėpuoja“.
1. Migdolai – 24.6 mg;
2. Lazdyno riešutas * – 24 mg;
3. Žemės riešutai* – 10.1 mg;
4. Pistacijos* – 6 mg;
5. Anakardžiai* – 5.6 mg.
*Riešutus (išskyrus migdolus) galima pamirkyti per naktį, kad jie geriau įsigertų, o po to sutrinti į pastą trintuvu. Galima dėti į kokteilius!
Beje, žuvyje ir jūros gėrybėse yra daug mažiau (mažiau nei 2 mg100 g) vitamino E nei riešutuose.
4. vitaminas P (jis dar vadinamas „rutinu“ arba bendriniu pavadinimu „bioflavonoidai“) – taip pat labai naudingas, taip pat dalyvauja ląstelių oksidacijos ir redukcijos reakcijose. Be to, jei žiemą dažnai kraujuoja iš nosies, reguliarus įprastų vitamino P dozių vartojimas yra tinkamas šios nemalonios problemos sprendimas.
1. Švieži citrusiniai vaisiai (ypač baltas žievelės sluoksnis ir tarpskilvelinės dalys. Yra daug įrodymų, kad citrusinių vaisių žievelė, tačiau šeimininkė turi atsiminti ir tai, kad vaisiai dažnai būna apdorojami nuodingomis cheminėmis medžiagomis saugojimo metu!);
2. Mėlynės, avietės, gervuogės, juodieji serbentai, vyšnios, aronijos (uogas žiemą tenka vartoti džiovintas, arba „šokiškai pramoninį“ šaldymą. Deja, net ir buitiškai šaldant „namuose“, vitaminas P iš uogų visiškai netenka);
3. Erškėtuogių nuoviras;
4. Žalioji arbata (ir natūrali kava);
5. Žaliosios salotos.
Tikslų vitamino P kiekį kartais sunku nustatyti, o jo norma nėra formaliai fiksuota (nors manoma, kad suaugusiam žmogui jis iš esmės yra 25-50 mg).
Iš daržovių daug vitamino P yra kopūstuose, pomidoruose ir petražolėse. Taip pat nemažas kiekis jo yra grikiuose (geriau vartoti žalią „žaliavinį maistą“ – tiesiog per naktį pamirkykite vandenyje). Termiškai apdorojant netenkama nemažos dalies vitamino P, todėl jis „draugiškas“ žaliavalgiams, valgantiems šviežius vaisius, t. citrusinių vaisių.
Kaip jau supratote iš šios medžiagos, žiemą svarbu ne tik gerai apsirengti ir gerti šiltą vandenį, žolelių užpilus, erškėtuoges ir karštus (bet ne stiprius!) gėrimus, bet ir valgyti daug vitaminų turintį maistą. Ir tai jokiu būdu ne virtos bulvės, ryžių daržovės, o didžioji dalis – mūsų mėgstami švieži vaisiai, žolelės ir daržovės. Būk sveikas!