Šveicarija: šiukšlių verslas
Šveicarija garsėja ne tik švariu oru ir Alpių klimatu, bet ir viena geriausių atliekų tvarkymo sistemų pasaulyje. Sunku patikėti, kad prieš 40 metų sąvartynai buvo perpildyti ir šaliai grėsė ekologinė nelaimė. Atskiro surinkimo įvedimas ir visiškas sąvartynų organizavimo draudimas davė vaisių – dabar daugiau nei pusė visų atliekų yra perdirbamos ir įgyja „naują gyvenimą“, o likusios sudeginamos ir paverčiamos energija.
Šveicarai žino, kad šiukšlės yra brangios. Yra bazinis atliekų išvežimo mokestis, kuris yra arba fiksuotas būsto savininkams, arba apskaičiuojamas ir įtraukiamas į komunalinius mokesčius. Taip pat teks išsišakoti perkant specialius maišus mišrioms atliekoms. Todėl daugelis žmonių taupydami atliekas patys rūšiuoja į kategorijas ir išveža į rūšiavimo stotis; taip pat yra surinkimo punktų gatvėse ir prekybos centruose. Dažniausiai gyventojai derina rūšiavimą ir specialias pakuotes. Išmesti ką nors įprastoje pakuotėje neleis ne tik atsakomybės jausmo, bet ir didžiulių baudų baimės. Ir kas sužinos? Šiukšlių policija! Tvarkos ir švaros sergėtojai atliekas analizuoja specialiomis technologijomis, naudodamiesi laiškų, kvitų ir kitų įrodymų iškarpomis ras „teršą“, kuriam teks pakloti didelę sumą.
Šiukšlės Šveicarijoje skirstomos į beveik penkiasdešimt skirtingų kategorijų: stiklas skirstomas pagal spalvą, kamšteliai ir patys plastikiniai buteliai išmetami atskirai. Miestuose netgi galite rasti specialių rezervuarų naudotai alyvai. Gyventojai supranta, kad jo negalima tiesiog nuplauti į kanalizaciją, nes vienas lašas užteršia tūkstantį litrų vandens. Atskiro surinkimo, perdirbimo ir šalinimo sistema yra taip išvystyta, kad Šveicarija priima atliekas iš kitų šalių, gaudama finansinę naudą. Taip valstybė ne tik sutvarkė reikalus, bet ir sukūrė pelningą verslą.
Japonija: šiukšlės yra vertingas išteklius
Yra tokia profesija – išvalyti tėvynę! Būti „valytoju“ Japonijoje yra garbinga ir prestižinė. Šalies gyventojai su ordinu elgiasi su ypatingu nerimu. Prisiminkime japonų sirgalius pasaulio čempionate, kurie tribūnes valė ne tik sau, bet ir kitiems. Toks auklėjimas skiepijamas nuo vaikystės: vaikams pasakojamos pasakos apie šiukšles, kurios, išrūšiavus, patenka į perdirbimo stotis ir virsta naujais daiktais. Darželiuose vaikams aiškina, kad prieš išmetant viską reikia nuplauti, išdžiovinti ir sutrumpinti. Suaugusieji tai gerai atsimena, taip pat supranta, kad po pažeidimo gresia bausmė. Kiekvienai šiukšlių kategorijai – tam tikros spalvos maišas. Jei į plastikinį maišelį įdėsite, pavyzdžiui, kartoną, jis nebus išneštas, o teks palaukti dar savaitę, laikant šias atliekas namuose. Bet už visišką rūšiavimo taisyklių nepaisymą ar netvarką gresia bauda, kuri gali siekti iki milijono rublių.
Šiukšlės Japonijai yra vertingas išteklius, o šalis tai pademonstruos pasauliui jau kitais metais. Olimpinės rinktinės apranga bus gaminama iš perdirbto plastiko, o medžiagos medaliams – iš naudotos įrangos: mobiliųjų telefonų, grotuvų ir kt. Šalis nėra turtinga gamtos ištekliais, o japonai išmoko tausoti ir išnaudok viską maksimaliai. Net šiukšlių pelenai pradeda veikti – paverčiami žeme. Viena iš dirbtinių salų yra Tokijo įlankoje – tai prestižinė vietovė, kurioje japonai mėgsta vaikščioti tarp medžių, augusių ant vakarykščių šiukšlių.
Švedija: energija iš šiukšlių
Švedija šiukšles pradėjo rūšiuoti visai neseniai, 90-ųjų pabaigoje, ir jau sulaukė didelio pasisekimo. Ekologinio žmonių elgesio „revoliucija“ lėmė tai, kad dabar visos šalies šiukšlės yra perdirbamos arba sunaikinamos. Švedai nuo pat lopšio žino, kokios spalvos konteineris skirtas: žalias – organikai, mėlynas – laikraščiams ir popieriams, oranžinis – plastikinėms pakuotėms, geltonas – popierinėms pakuotėms (nemaišomas su paprastu popieriumi), pilkas – metaliniam, balta – kitoms atliekoms, kurias galima deginti. Taip pat jie atskirai surenka skaidrų ir spalvotą stiklą, elektroniką, stambias atliekas ir pavojingas atliekas. Iš viso yra 11 kategorijų. Daugiabučių namų gyventojai šiukšles išveža į surinkimo punktus, o privačių namų gyventojai moka už tai, kad jas išvežtų šiukšliavežis, o įvairių rūšių atliekoms jos atkeliauja skirtingomis savaitės dienomis. Be to, prekybos centruose yra baterijų, lempučių, smulkios elektronikos ir kitų pavojingų prekių pardavimo automatai. Perduodami juos galite gauti atlygį arba išsiųsti pinigų labdarai. Yra ir stiklinės taros bei skardinių priėmimo aparatai, o vaistinėse paima pasibaigusio galiojimo vaistus.
Biologinės atliekos patenka į trąšų gamybą, o naujos gaunamos iš senų plastikinių ar stiklinių butelių. Kai kurios žinomos įmonės palaiko šiukšlių perdirbimo idėją ir iš jų gamina savo prekes. Pavyzdžiui, „Volvo“ prieš keletą metų iš metalinių kamščių ir papildomo PR sukūrė sau porą šimtų automobilių. Atkreipkite dėmesį, kad Švedija atliekas naudoja energijai gaminti ir netgi papildomai perka iš kitų šalių. Atliekų deginimo jėgainės keičia atomines elektrines.
Vokietija: tvarka ir praktiškumas
Atskiras atliekų surinkimas taip yra vokiečių kalba. Meile švarai ir tvarkai, tikslumu ir taisyklių laikymusi garsėjanti šalis kitaip ir negali. Įprastame bute Vokietijoje yra 3-8 konteineriai įvairių rūšių atliekoms. Be to, gatvėse yra dešimtys įvairių kategorijų šiukšliadėžių. Daugelis gyventojų stengiasi atsikratyti parduotuvėje esančių prekių pakuočių. Taip pat iš namų į prekybos centrus atnešami buteliai, norint grąžinti dalį pinigų: iš pradžių į gėrimų kainą įskaičiuojama papildoma kaina. Be to, prie parduotuvių, automobilių stovėjimo aikštelių ir bažnyčių Vokietijoje yra įrengti drabužių ir avalynės surinkimo punktai. Ji atiteks naujiems savininkams, galbūt ją nešios besivystančių šalių gyventojai.
Valytojai dirba su punktualumu, būdingu miestiečiams, kurie išveža buitinę techniką ir baldus. Smalsu, kad namo nuomininko išleidimą reikia užsisakyti iš anksto paskambinus tel. Tuomet automobiliams nereikės veltui važinėtis gatvėmis, ieškant paliktų daiktų, jie tiksliai žinos, kur ir ką pasiimti. Tokio šlamšto per metus galite nemokamai išsinuomoti 2-3 kubinius metrus.
Izraelis: mažiau šiukšlių, mažiau mokesčių
Izraelio gyventojus vis dar neramina finansiniai klausimai, nes miesto valdžia turi sumokėti valstybei už kiekvieną nerūšiuotų šiukšlių toną. Valdžios institucijos įdiegė šiukšliadėžių svėrimo sistemą. Kam lengviau, mokant mokesčius suteikiamos nuolaidos. Visoje šalyje išdėliota dešimtys tūkstančių konteinerių: jie gali išmesti prekinę pakuotę iš polietileno, metalo, kartono ir kitų medžiagų. Toliau atliekos keliaus į rūšiavimo gamyklą, o vėliau – perdirbimui. Iki 2020 m. Izraelis planuoja suteikti „naują gyvybę“ 100 % pakuotėms. O žaliavų perdirbimas yra ne tik naudingas aplinkai, bet ir pelningas.
Atkreipkite dėmesį, kad Izraelio fizikai ir technologai sukūrė naują metodą – hidroseparaciją. Pirma, geležis, juodieji ir spalvotieji metalai yra atskiriami nuo šiukšlių naudojant elektromagnetus, tada jie suskirstomi į frakcijas pagal tankį naudojant vandenį ir siunčiami perdirbti arba šalinti. Vandens naudojimas padėjo šaliai sumažinti brangiausio etapo – pirminio atliekų rūšiavimo – išlaidas. Be to, technologija yra nekenksminga aplinkai, nes nedega šiukšlės ir į atmosferą neišskiriamos toksiškos dujos.
Kaip rodo kitų šalių patirtis, prireikus per gana trumpą laiką galima pakeisti žmonių gyvenimo būdą ir įpročius. Ir taip yra, ir ilgą laiką. Pats laikas kaupti rūšiavimo dėžes! Planetos grynumas prasideda nuo tvarkos kiekvieno iš mūsų namuose.