Turinys
- Natūraliųjų skaičių apibrėžimas
- Paprastosios natūraliųjų skaičių savybės
- Natūraliųjų skaičių nuo 1 iki 100 lentelė
- Kokios operacijos galimos su natūraliaisiais skaičiais
- Natūralaus skaičiaus dešimtainis žymėjimas
- Kiekybinė natūraliųjų skaičių reikšmė
- Vienženkliai, dviženkliai ir triženkliai natūralūs skaičiai
- Daugiareikšmiai natūralūs skaičiai
- Natūraliųjų skaičių savybės
- Natūraliųjų skaičių ypatybės
- Natūraliųjų skaičių savybės
- Natūralaus skaičiaus skaitmenys ir skaitmens reikšmė
- Dešimtainė skaičių sistema
- Klausimas savęs patikrinimui
Matematikos studijos prasideda nuo natūraliųjų skaičių ir operacijų su jais. Tačiau intuityviai daug ką žinome jau nuo mažens. Šiame straipsnyje mes susipažinsime su teorija ir išmoksime taisyklingai rašyti ir ištarti kompleksinius skaičius.
Šiame leidinyje apžvelgsime natūraliųjų skaičių apibrėžimą, išvardysime pagrindines jų savybes ir su jais atliekamus matematinius veiksmus. Taip pat pateikiame lentelę su natūraliaisiais skaičiais nuo 1 iki 100.
Natūraliųjų skaičių apibrėžimas
Sveikieji skaičiai – tai visi skaičiai, kuriuos naudojame skaičiuodami, norėdami nurodyti kažko eilės numerį ir pan.
natūrali serija yra visų natūraliųjų skaičių seka, išdėstyta didėjančia tvarka. Tai yra, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir kt.
Visų natūraliųjų skaičių aibė žymimas taip:
N={1,2,3,…n,…}
N yra rinkinys; tai begalinis, nes bet kam n yra didesnis skaičius.
Natūralūs skaičiai yra skaičiai, kuriuos naudojame norėdami suskaičiuoti ką nors konkretaus, apčiuopiamo.
Štai skaičiai, kurie vadinami natūraliaisiais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir kt.
Natūralioji eilutė yra visų natūraliųjų skaičių seka, išdėstyta didėjančia tvarka. Pirmąjį šimtuką galima pamatyti lentelėje.
Paprastosios natūraliųjų skaičių savybės
- Nulis, nesveikieji (trupmeniniai) ir neigiami skaičiai nėra natūralūs skaičiai. Pavyzdžiui: -5, -20.3, 3/70, 4.7, 182/3 ir dar
- Mažiausias natūralusis skaičius yra vienas (pagal aukščiau pateiktą savybę).
- Kadangi natūralioji serija yra begalinė, didžiausio skaičiaus nėra.
Natūraliųjų skaičių nuo 1 iki 100 lentelė
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 |
41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 |
51 | 52 | 53 | 54 | 55 | 56 | 57 | 58 | 59 | 60 |
61 | 62 | 63 | 64 | 65 | 66 | 67 | 68 | 69 | 70 |
71 | 72 | 73 | 74 | 75 | 76 | 77 | 78 | 79 | 80 |
81 | 82 | 83 | 84 | 85 | 86 | 87 | 88 | 89 | 90 |
91 | 92 | 93 | 94 | 95 | 96 | 97 | 98 | 99 | 100 |
Kokios operacijos galimos su natūraliaisiais skaičiais
- papildymas:
terminas + terminas = suma; - daugyba:
daugiklis × daugiklis = sandauga; - atimti:
minuend − subtrankend = skirtumas.
Šiuo atveju minuend turi būti didesnis už pogrupį, kitaip rezultatas bus neigiamas skaičius arba nulis;
- skyrius:
dividendas: daliklis = koeficientas; - padalijimas su likusia dalimi:
dividendas / daliklis = koeficientas (likutis); - eksponencija:
ab , kur a yra laipsnio pagrindas, b yra eksponentas.
Natūralaus skaičiaus dešimtainis žymėjimas
Kiekybinė natūraliųjų skaičių reikšmė
Vienženkliai, dviženkliai ir triženkliai natūralūs skaičiai
Daugiareikšmiai natūralūs skaičiai
Natūraliųjų skaičių savybės
Natūraliųjų skaičių ypatybės
Natūraliųjų skaičių savybės
- natūraliųjų skaičių rinkinys begalinis ir prasideda nuo vieno (1)
- po kiekvieno natūraliojo skaičiaus seka kitas, jis yra 1 didesnis nei ankstesnis
- natūraliojo skaičiaus padalijimo iš vieno (1) paties natūraliojo skaičiaus rezultatas: 5 : 1 = 5
- Natūralaus skaičiaus dalijimo iš jo paties vieneto (1) rezultatas: 6 : 6 = 1
- komutacinis sudėjimo dėsnis nuo terminų vietų pertvarkymo, suma nesikeičia: 4 + 3 = 3 + 4
- asociatyvinis sudėjimo dėsnis kelių narių pridėjimo rezultatas nepriklauso nuo operacijų eilės: (2 + 3) + 4 = 2 + (3 + 4)
- komutacinis daugybos iš veiksnių vietų permutacijos dėsnis, sandauga nepasikeis: 4 × 5 = 5 × 4
- asociatyvus daugybos dėsnis veiksnių sandaugos rezultatas nepriklauso nuo operacijų eilės; galite patikti bent taip, bent jau taip: (6 × 7) × 8 = 6 × (7 × 8)
- pasiskirstymo dėsnis, atsižvelgiant į sudėjimą, norint padauginti sumą iš skaičiaus, turite padauginti kiekvieną terminą iš šio skaičiaus ir pridėti rezultatus: 4 × (5 + 6) = 4 × 5 + 4 × 6
- paskirstymo dėsnis atėmimo atžvilgiu, kad skirtumą padaugintumėte iš skaičiaus, galite padauginti iš šio skaičiaus atskirai sumažindami ir atimdami, o tada atimkite antrąjį iš pirmojo sandaugos: 3 × (4 - 5) = 3 × 4 - 3 × 5
- padalijimo dėsnis sudėjimo atžvilgiu, norint padalyti sumą iš skaičiaus, galite padalyti kiekvieną terminą iš šio skaičiaus ir sudėti rezultatus: (9 + 8) : 3 = 9 : 3 + 8 : 3
- skirstymo dėsnis atimties atžvilgiu, jei norite padalyti skirtumą iš skaičiaus, galite padalyti iš šio skaičiaus, pirmiausia sumažinto, o po to atėmimo, ir atimti antrąjį iš pirmojo sandaugos: (5 − 3) : 2 = 5 : 2 − 3:2