„Reuters“ svetainėje radau įdomų straipsnį apie tai, kaip įvairios dietos, skirtos visai žmonijai, gali pakeisti gyvenimą Žemėje per kelis dešimtmečius.
Mokslininkų teigimu, sumažinus mėsos kiekį žmonių mityboje ir padidėjus vaisių bei daržovių vartojimui iki 2050 m., Būtų išvengta kelių milijonų kasmetinių mirčių, žymiai sumažėtų išmetamų teršalų kiekis, dėl ko planetos atšiltų, ir sutaupytų milijardus dolerių, išleistų medicinos išlaidoms ir aplinkos bei klimato problemų kontrolei.
Leidinyje paskelbti nauji tyrimai Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės mokslų akademijos darbai, pirmą kartą įvertino poveikį, kurį globalus perėjimas prie augalinės mitybos gali turėti žmogaus sveikatai ir klimato pokyčiams.
Kaip pažymėjo Marko Springmannas, pagrindinis Oksfordo universiteto programos „Ateities maisto produktai“ tyrimų autorius (Oksfordo Martino programa apie maisto ateitį), nesubalansuota mityba kelia didžiausią pavojų sveikatai visame pasaulyje, o mūsų maisto sistema išmeta daugiau nei ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Oksfordo universiteto mokslininkai modeliavo poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai iki amžiaus vidurio keturi dietos tipas.
Pirmasis scenarijus yra pagrindinis, pagrįstas Maisto ir žemės ūkio organizacijos (JT FAO) prognozėmis, pagal kurį maisto vartojimo struktūra nesikeis.
Antrasis yra scenarijus, pagrįstas pasauliniais sveikos mitybos principais (ypač sukurtas PSO), kuris reiškia, kad žmonės vartoja tik tiek kalorijų, kad išlaikytų optimalų svorį, ir apribotų cukraus ir mėsos vartojimą.
Trečiasis scenarijus yra vegetariškas, o ketvirtasis - veganiškas, be to, jie reiškia optimalų kalorijų suvartojimą.
Sveikatos, ekologijos ir ekonomikos rezultatai
Visuotinė dieta, atitinkanti sveikos mitybos principus, padėtų išvengti 5,1 milijono mirčių per metus iki 2050 m., O veganiška dieta - 8,1 milijono mirčių! (Ir aš lengvai tuo tikiu: neatsitiktinai visos planetos šimtamečių mityba daugiausia susideda iš augalinio maisto).
Kalbant apie klimato pokyčius, visuotinė mitybos rekomendacija padėtų 29% sumažinti maisto produktų išmetimą ir vartojimą; vegetariškos dietos sumažintų juos 63 proc., o veganiškos dietos - 70 proc.
Apskaičiuoti maisto produktai sutaupytų 700–1000 mlrd. USD sveikatos apsaugą ir negalią, o ekonominė nauda iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo galėtų būti 570 mlrd. USD. Ekonominė pagerėjusios visuomenės sveikatos nauda gali būti lygi arba viršyta klimato kaitos išvengta žala.
„Šios naudos vertė yra rimtas pagrindas didinti viešąjį ir privatųjį finansavimą programoms, kuriomis skatinama sveikesnė ir tvaresnė mityba“, - pažymi Springmannas.
Regioniniai skirtumai
Tyrėjai nustatė, kad tris ketvirtadalius visų dietos pokyčių sutaupytų lėšų sudarys besivystančios šalys, nors vienam gyventojui poveikis bus didžiausias išsivysčiusiose šalyse dėl didesnio mėsos vartojimo ir nutukimo.
Mokslininkai išanalizavo regioninius skirtumus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti nustatant tinkamiausias maisto gamybos ir vartojimo priemones. Pavyzdžiui, raudonos mėsos kiekio mažinimas turės didžiausią įtaką išsivysčiusiose vakarų šalyse, Rytų Azijoje ir Lotynų Amerikoje, o didėjantis vaisių ir daržovių vartojimas - didžiausią įtaką mirtingumo mažinimui Pietų Azijoje ir į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje.
Žinoma, neturėtumėte galvoti, kad atlikti šiuos pakeitimus bus lengva. Norėdami pereiti prie dietos, atitinkančios antrąjį scenarijų, reikės padidinti daržovių vartojimą 25% ir vaisiaiapie visą pasaulį ir sumažinkite raudonos mėsos vartojimą 56% (beje, skaitykite apie 6 priežastys valgyti kuo mažiau mėsos). Apskritai žmonėms reikės suvartoti 15% mažiau kalorijų.
„Mes nesitikime, kad visi taps veganais“, - pripažįsta Springmannas. „Tačiau maisto sistemos poveikį klimato pokyčiams bus sunku išspręsti ir greičiausiai reikės ne tik technologinių pokyčių. Perėjimas prie sveikesnės ir tvaresnės mitybos gali būti didelis žingsnis teisinga linkme. “