Patirtis gali apimti visas mūsų gyvenimo sritis, o mes to net nepastebėsime. Kaip susigrąžinti kontrolę ir vėl tapti situacijos šeimininku, ypač jei patyrėte tikrai įtemptą įvykį?
Jei neseniai patyrėte traumą, dėl kažko labai nerimaujate ar tiesiog patiriate nuolatinį stresą, tikriausiai žinote jausmą, kad aplinkinio pasaulio lyg ir nėra. Galbūt visas jūsų gyvenimas vienu metu susiliejo ir jūs nebematote nieko, išskyrus savo kančios objektą.
Nerimas ir kančia mėgsta „užgrobti teritorijas“. Jie atsiranda vienoje mūsų gyvenimo srityje, o paskui nepastebimai išplinta į visas kitas.
Trauma ar bet koks reikšmingas neigiamas įvykis kelia mums nerimą. Jei susiduriame su žmonėmis ar įvykiais, kurie mums primena mūsų skausmą, nerimaujame dar labiau. Kai nerimaujame, stengiamės vengti susitikimų, kurie net psichiškai gali sugrąžinti mus į vietą, kur kentėjome. Tačiau apskritai ši strategija nėra tokia gera, kaip manome, sako fiziologė, streso valdymo ir perdegimo specialistė Susan Haas.
„Jei per daug saugome savo nerimastingas smegenis, viskas tik blogės“, – aiškina ekspertas. Ir jei nenustosime to per daug branginti, mūsų pasaulis gali susitraukti iki mažo dydžio.
Stresas ar komfortas?
Išsiskyrę su partneriu stengiamės nesilankyti kavinėse, kuriose kartu jautėmės gerai. Nustojame klausytis grupių, kuriose kažkada eidavome kartu į koncertus, nustojame pirkti tam tikros rūšies pyragus ar net pakeisti maršrutą, kuriuo eidavome kartu į metro.
Mūsų logika paprasta: renkamės tarp streso ir komforto. Ir trumpuoju laikotarpiu tai yra gerai. Tačiau jei norime gyventi visavertį gyvenimą, mums reikia ryžto ir tikslo. Turime susigrąžinti savo pasaulį.
Šis procesas nebus lengvas, bet labai įdomus, įsitikinęs Haasas. Turėsime panaudoti visas savo savistabos galias.
Štai keletas dalykų, kuriuos reikia atsiminti tiems, kurie nori išplėsti savo viziją ir susigrąžinti traumų „užgrobtas“ teritorijas:
- Kiekvieną kartą, kai atrandame savo gyvenimo sritį, kurią paveikė ir sumenkino trauma, turime dar vieną galimybę susigrąžinti dalį savo pasaulio. Pastebėję, kad muzikos klausomės rečiau arba ilgai nebuvome teatre, galime sau prisipažinti, kas vyksta, ir pradėti ką nors dėl to daryti: nusipirkti bilietus į konservatoriją ar bent jau įjungti muziką š. pusryčiai.
- Galime susigrąžinti savo minčių kontrolę. Tiesą sakant, mes viską kontroliuojame daug geriau, nei manome – bent jau savo galva tikrai esame šeimininkai.
- Neuroplastiškumas, smegenų gebėjimas mokytis per patirtį, gali mums labai padėti. Mes „mokome“ savo smegenis bijoti, slėptis, vengti problemų net pavojui praėjus. Lygiai taip pat galime perprogramuoti savo sąmonę, sukurti jai naujas asociatyvias serijas. Užsukę į knygyną, kuriame buvome kartu ir be kurio pasiilgome, galime nusipirkti knygą, į kurią ilgai žiūrėjome, bet nedrįsome įsigyti dėl didelės kainos. Nusipirkę sau gėlių, pagaliau be skausmo pažvelgsime į mus palikusiems padovanotą vazą.
- Nebėkite priekyje lokomotyvo! Kai esame traumuoti ar kentėti, esame linkę laukti akimirkos, kada pagaliau išsilaisvinsime, ir bet kokia kaina stengiamės jį suartinti. Tačiau šiuo nerimą keliančiu laikotarpiu geriausia žengti mažais žingsneliais – tais, kurie neprivers mūsų dar kartą nukristi.
Žinoma, jei dėl nerimo ar su traumomis susijusių simptomų jūsų gyvenimas tampa neatpažįstamas, būtinai turėtumėte paprašyti pagalbos. Tačiau atminkite, kad jums pačiam reikia priešintis, nepasiduoti. „Didžiąją šio darbo dalį atliksime ne kas kitas, o mes patys“, – primena Susan Haas. „Pirmiausia turime nuspręsti, kad mums jau gana!
Mes tikrai galime susigrąžinti teritoriją, kurią mūsų patirtis „pavogė“. Gali būti, kad ten, už horizonto – naujas gyvenimas. Ir mes esame pilnateisiai jo savininkai.
Apie autorių: Susan Haas yra streso valdymo ir perdegimo fiziologė.