Psichologinės problemos ne visada atsispindi nestandartiniame, deviantiniame elgesyje. Labai dažnai tai yra „normaliai“ atrodančių, kitiems nematomų, „pasauliui nematomų ašarų“ vidinė kova. Psichologė Karen Lovinger apie tai, kodėl niekas neturi teisės nuvertinti jūsų psichologinių problemų ir sunkumų, su kuriais susiduriate.
Per savo gyvenimą esu susidūręs su daugybe straipsnių apie problemas, su kuriomis susiduria žmonės, sergantys „nematoma“ liga – tokia, kurią kiti laiko „netikra“, neverta dėmesio. Taip pat skaičiau apie žmones, kurių problemų rimtai nežiūri draugai, artimieji ir net profesionalai, kai atskleidžia jiems savo slapčiausias, paslėptas mintis.
Esu psichologė ir sergu socialiniu nerimo sutrikimu. Neseniai dalyvavau dideliame renginyje, kuriame susirinko psichikos sveikatos specialistai: psichologai, psichiatrai, mokslininkai ir pedagogai. Viena iš pranešėjų kalbėjo apie naują terapijos metodą, o pristatymo metu klausytojų klausė, kaip psichinės ligos veikia asmenybę.
Kažkas atsakė, kad toks žmogus susiduria su problemomis asmeniniame gyvenime. Kitas teigė, kad kenčia psichikos ligoniai. Galiausiai vienas dalyvis pažymėjo, kad tokie pacientai negalėjo normaliai funkcionuoti visuomenėje. Ir niekas iš publikos jam neprieštaravo. Užtat visi pritardami linktelėjo galvomis.
Mano širdis plakė greitai ir greitai. Iš dalies dėl to, kad nepažinojau publikos, iš dalies dėl savo nerimo sutrikimo. Ir dar dėl to, kad supykau. Nė vienas iš susirinkusių specialistų net nebandė užginčyti teiginio, kad psichikos sveikatos problemų turintys žmonės negali „normaliai“ veikti visuomenėje.
Ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios „labai funkcionuojančių“ žmonių, turinčių psichikos problemų, problemos dažnai nėra vertinamos rimtai. Galiu kankintis savyje, bet vis tiek atrodau visai normaliai ir visą dieną atlieku įprastą veiklą. Man nesunku atspėti, ko būtent kiti iš manęs tikisi, kaip turėčiau elgtis.
„Aukštai funkcionuojantys“ žmonės nemėgdžioja normalaus elgesio, nes nori apgauti, nori likti visuomenės dalimi.
Visi žinome, kaip turi elgtis emociškai stabilus, psichiškai normalus žmogus, koks turi būti priimtinas gyvenimo būdas. „Normalus“ žmogus kasdien pabunda, susitvarko, padaro reikalingus darbus, laiku pavalgo ir eina miegoti.
Pasakyti, kad žmonėms, turintiems psichologinių problemų, nėra lengva, reiškia nieko nesakyti. Sunku, bet vis tiek įmanoma. Aplinkiniams mūsų liga tampa nematoma, ir jie net neįtaria, kad mes kenčiame.
„Aukštai funkcionuojantys“ žmonės mėgdžioja įprastą elgesį ne todėl, kad nori visus apgauti, o todėl, kad nori likti visuomenės dalimi, būti įtraukti į ją. Jie taip pat tai daro norėdami patys susidoroti su savo liga. Jie nenori, kad kiti jais rūpintųsi.
Todėl gerai funkcionuojančiam žmogui reikia pakankamai drąsos prašyti pagalbos ar pasakyti kitiems apie savo problemas. Šie žmonės diena iš dienos dirba kurdami savo „normalų“ pasaulį, o galimybė jį prarasti jiems yra siaubinga. O kai, sukaupę visą drąsą ir atsigręžę į profesionalus, susiduria su neigimu, nesusipratimu ir empatijos stoka, tai gali būti tikras smūgis.
Socialinio nerimo sutrikimas man padeda giliai suprasti šią situaciją. Mano dovana, mano prakeiksmas.
Galvoti, kad psichikos sveikatos problemų turintys žmonės negali „normaliai“ veikti visuomenėje, yra didžiulė klaida.
Jei specialistas į jūsų problemas nežiūri rimtai, patariu labiau pasitikėti savimi, nei kito nuomone. Niekas neturi teisės kvestionuoti ar sumenkinti jūsų kančias. Jei profesionalas neigia jūsų problemas, jis abejoja savo kompetencija.
Ieškokite profesionalo, kuris norėtų jūsų išklausyti ir rimtai vertintų jūsų jausmus. Žinau, kaip sunku kreiptis pagalbos į psichologą, bet jis negali jos suteikti, nes nesugeba suprasti tavo problemų.
Grįžtant prie pasakojimo apie įvykį, radau jėgų prabilti, nepaisant nerimo ir baimės kalbėti prieš nepažįstamą auditoriją. Paaiškinau, kad baisi klaida manyti, kad psichikos sveikatos problemų turintys žmonės negali normaliai funkcionuoti visuomenėje. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad funkcionalumas reiškia psichologinių problemų nebuvimą.
Pranešėjas nerado ką atsakyti į mano komentarą. Jis norėjo greitai su manimi sutikti ir tęsė savo pristatymą.
Apie autorių: Karen Lovinger yra psichologė ir psichologijos rašytoja.