Nuolatinis nerimas pašaliniams dažnai neatrodo kažkas rimto. Užtenka tik „susitraukti“ ir „nesijaudinti dėl smulkmenų“, – mano jie. Deja, kartais nepagrįstas susijaudinimas tampa rimta problema, o į jį linkusiam žmogui nėra nieko sudėtingesnio už „tiesiog nusiraminti“.
Pasaulyje nerimo sutrikimais dažniausiai kenčia moterys, taip pat jaunuoliai iki 35 metų. Jie dažniausiai pažymi: nerimą be konkrečios priežasties, stiprios baimės priepuolius (panikos priepuolius), įkyrias mintis, kurių atsikratyti būtina atlikti tam tikrus ritualus, socialinę fobiją (bendravimo baimę) ir įvairių rūšių fobijas, pvz. kaip atvirų (agorafobija) arba uždarų (klaustrofobija) erdvių baimė.
Tačiau visų šių ligų paplitimas įvairiose šalyse yra skirtingas. Kembridžo universiteto (JK) psichologai, vadovaujami Olivia Remes, nustatė, kad apie 7,7% Šiaurės Amerikos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų gyventojų kenčia nuo nerimo sutrikimų. Rytų Azijoje – 2,8 proc.
Vidutiniškai apie 4% gyventojų visame pasaulyje skundžiasi nerimo sutrikimais.
„Mes tiksliai nežinome, kodėl moterys yra labiau linkusios į nerimo sutrikimus, galbūt dėl neurologinių ir hormoninių skirtumų tarp lyčių“, – sako Olivia Remes. „Tradicinis moterų vaidmuo visada buvo rūpintis vaikais, todėl jų polinkis nerimauti yra evoliuciškai pagrįstas.
Moterys taip pat labiau linkusios emociškai reaguoti į kylančias problemas ir sunkumus. Jie dažnai užknisa galvodami apie esamą situaciją, o tai sukelia nerimą, o vyrai dažniausiai mieliau sprendžia problemas aktyviais veiksmais.
Kalbant apie jaunus žmones iki 35 metų, gali būti, kad jų polinkis į nerimą paaiškina aukštą šiuolaikinio gyvenimo tempą ir piktnaudžiavimą socialiniais tinklais.