Kodėl bet kokia dieta yra ląstelė

„Štai, aš lieknėju nuo pirmadienio!“, „Aš to negaliu, laikausi dietos“, „Kiek kalorijų?“, „... bet šeštadieniais leidžiu sau apgauti valgis“... Pažįstamas? Kodėl daugelis dietų baigiasi nesėkmėmis, o sunkiai numesti kilogramai vėl grįžta? Galbūt faktas yra tas, kad bet kokia dieta kenkia organizmui.

Tikriausiai ne kartą tai patyrėte. „Štai, rytoj laikysitės dietos“, – pažadėjote sau ir rytą iškilmingai pradėjote „tinkamais“ kompleksinių angliavandenių pusryčiais. Tada – greitas pasivaikščiojimas iki stotelės, praleisti pietus ir pagirti save už valios jėgą atsispirti alkiui, garuose ruoštų brokolių vakarienę, galvojus, kuriame sporto klube gauti kortelę.

Gal ištvėrei savaitę, o gal mėnesį. Galbūt numetėte kelis kilogramus, o gal svarstyklių rodyklė liko toje pačioje žymėje, panardindama jus į neviltį ir privesdama prie dar vieno gedimo „tegul viskas dega ugnimi“. Tikriausiai, kaip ir dauguma žmonių, dietos panardina į neviltį, depresiją, verčia savęs neapkęsti. Kodėl tai vyksta?

Pirmiausia atsigręžkime į negailestingą statistiką: 95% žmonių, kurie numetė svorį dietos pagalba, grįžta prie ankstesnio svorio ir dažnai priauga keletą papildomų kilogramų. Įprasta dėl to kaltinti patį žmogų ir jo tariamai silpną valią, nors moksliniai įrodymai byloja visai ką kita: mūsų organizmas tiesiog užprogramuotas išgyventi ir bet kokiu būdu bando atlikti šią užduotį.

Kas nutinka organizmui laikantis dietos? Pirma, kai laikomės mažai kalorijų turinčios dietos, mūsų medžiagų apykaita sulėtėja. Organizmas gauna signalą „maisto mažai, viską kaupiame riebaluose“, ir dėl to tiesiogine to žodžio prasme riebaluojame nuo salotos lapo. Tyrimai parodė, kad anoreksija sergančių žmonių organizmas kalorijas pasisavina beveik iš bet kokio maisto, o nebadančiam žmogui kalorijų perteklius gali tiesiog pasišalinti iš organizmo. Kūnas savarankiškai priima daug sprendimų, kurių negalime paveikti, jis pats sprendžia savo užduotis, kurios ne visada atitinka mūsų idėjas apie grožį.

Jei kūnas signalizuoja apie energijos trūkumą, visos jėgos skuba į jo grobį, aktyviai siųsdamos protui signalą „gauk maisto“.

Antra, laikydamiesi nekaloringos dietos, jūs norite valgyti visą laiką, bet visai nenorite judėti, nepaisant planų „mažiau valgyti, daugiau sportuoti“. Vėlgi, tai ne mūsų sprendimas: organizmas taupo energiją ir, padidėjus alkiui, prašo pavalgyti. Tai lydi slogi nuotaika, apatija, padidėjęs irzlumas, nepadedantis laikytis numatyto fitneso plano. Nėra maisto, nėra jėgų ir energijos, nėra geros nuotaikos.

Trečia, daugelis dietų neįtraukia saldumynų, nors cukrus yra tik viena energijos rūšis. Kitas dalykas – dažniausiai persivalgome (tai yra, suvalgome daugiau nei reikalauja energijos poreikis) būtent saldumynus, o čia vėl... kaltos dietos. Tai įrodo įdomus eksperimentas su žiurkėmis, maitinamomis gardžiais sausainiais. Grupė žiurkių, kurios paprastai valgė, sausainius valgė įprastais kiekiais, tačiau žiurkės, kurios anksčiau buvo pusiau badaujančios, tiesiogine prasme puolė į saldumynus ir negalėjo sustoti.

Mokslininkai išsiaiškino, kad antrosios grupės žiurkių smegenyse esantis malonumo centras į saldumynus reagavo skirtingai, sukeldamas euforijos ir palaimos jausmus, o kitai grupei žiurkių maistas liko tik maistu. Dietos, kuriose yra „leistinų“ ir „draudžiamų“ maisto produktų, skatina mus trokšti uždrausto vaisiaus, kuris, kaip žinoma, yra saldus.

„Apgauti“ alkio jausmą gana sunku: turime reikalą su universalia išgyvenimo mašina, kurios sistemos buvo ištobulintos per milijonus gyvų būtybių evoliucijos metų. Jei kūnas signalizuoja apie energijos trūkumą, visos jėgos veržiasi į jo grobį, aktyviai siųsdamos protui signalą „gauk maisto“.

Ką daryti? Pirmiausia supraskite, kad jūs neturite su tuo nieko bendra. Jūs esate viena iš milijonų dietos kultūros aukų, kurios įpareigoja moteris svajoti apie liekną kūną ir bet kokiu būdu jo siekti. Esame sukurti skirtingi: įvairaus ūgio, svorio, formų, akių ir plaukų spalvos. Tai iliuzija, kad kiekvienas žmogus gali įgyti bet kokį kūną. Jei taip būtų, nebūtų tokios nutukimo epidemijos, kurią daugiausia išprovokavo mitybos kultūra ir aukščiau aprašyti mechanizmai. Organizmas tiesiog apsisaugo nuo alkio ir padeda mums išgyventi.

Antras svarbus momentas – banali frazė „rūpintis savimi“. Dažnai sakome, kad norime numesti svorio dėl sveikatos, tačiau paklauskite savęs, prieš kiek laiko buvote reguliariai tikrinamasi pas ginekologą ar odontologą. Kiek laiko skiriate miegui ir poilsiui? Būtent nestabilus paros režimas ir hormoniniai sutrikimai gali duoti organizmui ženklą priaugti svorio.

Trečias punktas – reikia nustoti save kankinti dietomis. Vietoj to galite sužinoti apie alternatyvas – sąmoningo ir intuityvaus valgymo sąvokas, kurių pagrindinis tikslas yra padėti užmegzti ryšį su kūnu, alkio ir sotumo jausmą, kad kūnas gautų visą jam reikalingą energiją ir nieko netaupo lietingai dienai. . Svarbu išmokti suprasti, kada esi alkanas, o kada užvaldo emocijos ir bandai su jomis susidoroti maistu.

Jei sergate depresija, gali kilti problemų dėl persivalgymo: organizmas bando kompensuoti endorfinų trūkumą.

Ketvirta, persvarstykite požiūrį į fizinį aktyvumą. Treniruotės nėra bausmė už pyrago valgymą, ne kankinimas tikintis iki rytojaus numesti kilogramą. Judėjimas gali teikti džiaugsmą kūnui: plaukiojimas, vaikščiojimas pagal mėgstamą muziką, važiavimas dviračiu – bet koks pasirinkimas, kuris teikia malonumą, atpalaiduoja ir sutvarko mintis. Boksas po sunkios ir konfliktų pilnos dienos. Šokis ant stulpo, kad pajustumėte savo seksualumą.

Problema, kuri nusipelno dėmesio, yra jūsų psichinė sveikata. Jei sergate depresija, gali kilti problemų dėl persivalgymo: endorfinų trūkumą organizmas bando kompensuoti maistu. Kai kuriais atvejais atsiranda priklausomybė nuo alkoholio ir vėliau jaučiamas valgymo elgesio kontrolės praradimas.

Valgymo sutrikimai yra atskira eilutė: anoreksija, bulimija, rijimo priepuoliai. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su specialistu, o dietos ne tik nepadės, bet ir gali rimtai pakenkti.

Kad ir kaip žiūrėtum, dietos nedaro tik žalos – tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Jų atsisakyti gali būti labai sunku, tačiau gyventi dietiniame narve yra dar sunkiau.


Parengė Elena Lugovtsova.

Palikti atsakymą