"Mama, man nuobodu!" — frazė, kuri daugeliui tėvų gali sukelti paniką. Kažkodėl mums atrodo, kad nuobodžiaujantis vaikas akivaizdžiai įrodo mūsų tėvų nesėkmę, nesugebėjimą sukurti tinkamų sąlygų vystymuisi. Leisk jam nusileisti, pataria ekspertai: nuobodulys turi neįkainojamų dorybių.
Daugelis tėvų linkę piešti savo vaiko vasaros atostogas pažodžiui pagal valandas. Viską susiorganizuokite taip, kad nė viena savaitė nepraeitų veltui, be naujų kelionių ir įspūdžių, be įdomių žaidimų ir naudingos veiklos. Bijome net įsivaizduoti, kad vaikas vieną rytą pabus ir nežinos, ką daryti.
„Nebijokite nuobodulio ir neperkraukite vaikų vasarą, sako vaikų psichologė Lyn Fry, ugdymo specialistė. – Jei visa vaiko diena pilna suaugusiųjų organizuojamų veiklų, tai trukdo jam rasti kažką savo, suprasti, kas jį iš tikrųjų domina. Tėvų užduotis – padėti sūnui (dukrai) rasti savo vietą visuomenėje, tapti suaugusiu. O būti suaugusiam reiškia sugebėti save užimti ir rasti ką veikti bei pomėgius, kurie mums teikia džiaugsmą. Jeigu tėvai visą savo laiką skiria vaiko laisvalaikio planavimui, tai jis pats to daryti niekada neišmoks.
Nuobodulys mums suteikia vidinę paskatą būti kūrybingiems.
„Būtent nuobodulys mus skatina būti kūrybiškais“, – patvirtina Teresa Belton, Rytų Anglijos universiteto plėtros specialistė. „Užsiėmimų nebuvimas skatina pabandyti padaryti kažką naujo, neįprasto, sugalvoti ir įgyvendinti kokią nors idėją. Ir nors tobulėjant interneto technologijoms mūsų šansai likti vieniems ženkliai sumažėjo, verta įsiklausyti į ekspertų žodžius, kurie jau kelis dešimtmečius kalba apie „nieko nedarymo“ svarbą vaiko raidai. 1993 m. psichoanalitikas Adamas Phillipsas rašė, kad gebėjimas ištverti nuobodulį gali būti svarbus vaiko vystymosi pasiekimas: „Nuobodulys yra mūsų galimybė apmąstyti gyvenimą, o ne lenktyniauti su juo.1.
Jo nuomone, vienas iš labiausiai slegiančių suaugusiųjų reikalavimų vaikui yra tai, kad jis turi būti kažkuo įdomaus užimtas dar prieš jam suteikiant galimybę suprasti, kas jį iš tikrųjų domina. Tačiau tam, kad tai suprastų, vaikui reikia laiko, kurio niekas kitas neužimtų.
Raskite tai, kas tikrai įdomu
Lyn Fry kviečia tėvelius vasaros pradžioje susėsti su vaikais ir kartu sudaryti sąrašą dalykų, kuriuos vaikui patiktų daryti per atostogas. Gali būti tokių tipiškų užsiėmimų kaip lošimas kortomis, knygų skaitymas, važinėjimas dviračiu. Tačiau gali būti sudėtingesnių, originalesnių idėjų, pavyzdžiui, gaminti vakarienę, pastatyti spektaklį ar fotografuoti.
Ir jei vieną vasarą vaikas ateina pas jus skųsdamasis nuoboduliu, liepkite jam pažiūrėti sąrašą. Taigi jūs suteikiate jam teisę pačiam nuspręsti, kurį verslą pasirinkti ir kaip disponuoti laisvomis valandomis. Net jei jis to neranda. ka daryti, nera problemu, kad jis nusuks. Svarbiausia suprasti, kad tai nėra laiko švaistymas.
Vasaros pradžioje su vaikais sudarykite sąrašą dalykų, kuriuos jiems patiktų daryti per atostogas.
„Manau, kad vaikai turėtų išmokti nuobodžiauti, kad motyvuotų save atlikti tam tikrą darbą ir pasiekti savo tikslus“, – aiškina Linas Fry. „Leisti vaikui nuobodžiauti yra vienas iš būdų išmokyti jį būti savarankišku ir pasikliauti savimi.
Panašią teoriją 1930 metais iškėlė filosofas Bertranas Raselas, savo knygoje „Laimės užkariavimas“ skyręs skyrių nuobodulio reikšmei. „Vaikystėje reikia lavinti vaizduotę ir gebėjimą susidoroti su nuoboduliu“, – rašo filosofas. „Geriausiai vaikas vystosi tada, kai, kaip ir jaunas augalas, paliekamas netrikdomas toje pačioje dirvoje. Per daug kelionių, per daug įvairių potyrių jaunai būtybei nėra gerai, nes senstant jis negali ištverti vaisingos monotonijos.2.
Skaityti daugiau Kvarcas.
1 A. Phillips „Apie bučiavimą, kutenimą ir nuobodumą: psichoanalitiniai rašiniai apie neišnagrinėtą gyvenimą“ (Harvard University Press, 1993).
2 B. Russell „Laimės užkariavimas“ (Liveright, 2013).