Turinys
Mes dažnai veikiame kaip kitų žmonių santykių ekspertai ir lengvai sprendžiame kitų gyvenimo problemas. Tų, kurie ištveria patyčias, elgesys gali atrodyti absurdiškas. Statistika teigia, kad partnerio prievartos aukos vidutiniškai pas jį grįžta septynis kartus, kol galiausiai nutraukia santykius. "Kodėl ji tiesiog jo nepaliko?" Daugelis išgyvenusių prievartą yra susipažinę su šiuo klausimu.
„Santykiai, kuriuose vienas žmogus išnaudoja kitą, sukuria tarp jų ryšį, pagrįstą išdavyste. Auka prisiriša prie savo kankintojo. Įkaitas ima ginti jį laikantį nusikaltėlį. Kraujospūdžio auka apsaugo tėvą, darbuotojas atsisako skųstis viršininku, kuris negerbia jo teisių“, – rašo psichologas daktaras Patrickas Carnesas.
„Trauminis prisirišimas paprastai nepaiso bet kokio pagrįsto paaiškinimo ir jį labai sunku nutraukti. Jai atsirasti dažniausiai reikalingos trys sąlygos: aiški vieno iš partnerių galia prieš kitą, nenuspėjamai besikeičiantys gero ir blogo gydymo laikotarpiai bei neįprastai emocingi momentai santykiuose, sujungiantys partnerius“, – rašo psichiatras M.Kh. . Loganas.
Trauminis prisirišimas atsiranda, kai partneriai kartu išgyvena kažką rizikingo, sukeliančio stiprias emocijas. Neveikiančiuose santykiuose ryšį stiprina pavojaus jausmas. Panašiai atsiranda ir gerai žinomas „Stokholmo sindromas“ – prievartos auka, bandydama apsisaugoti nenuspėjamuose santykiuose, prisiriša prie savo kankintojo, jis ją ir šiurpina, ir tampa paguodos šaltiniu. Auka išsiugdo nepaaiškinamą lojalumą ir atsidavimą asmeniui, kuris su ja blogai elgiasi.
Trauminis prieraišumas ypač stiprus santykiuose, kur prievarta kartojasi ciklais, kur auka nori padėti skriaudikui, jį „išgelbėti“, o vienas iš partnerių suviliojo ir išdavė kitą. Štai ką apie tai sako Patrickas Carnesas: „Iš išorės viskas atrodo akivaizdu. Visi tokie santykiai yra pagrįsti beprotišku atsidavimu. Jie visada turi išnaudojimą, baimę, pavojų.
Tačiau yra ir gerumo bei kilnumo žvilgsnių. Kalbame apie žmones, kurie yra pasiruošę ir nori gyventi su tais, kurie juos išduoda. Niekas negali sukrėsti jų ištikimybės: nei emocinės žaizdos, nei skaudžios pasekmės, nei mirties pavojus. Psichologai tai vadina trauminiu prisirišimu. Šią nesveiką trauką sustiprina pavojaus ir gėdos jausmas. Dažnai tokiuose santykiuose būna išdavystė, apgaulė, viliojimas. Visada tam tikra forma yra rizika ir pavojus.
Dažnai auka būna dėkinga partneriui tironui už tai, kad jis kurį laiką su ja elgiasi įprastai.
Kas yra nenuspėjamas atlygis ir kokį vaidmenį jis vaidina traumuojant prisirišimą? Neveikiančių santykių atveju tai reiškia, kad žiaurumas ir abejingumas bet kurią akimirką gali staiga virsti meile ir rūpesčiu. Kankintojas kartais netikėtai apdovanoja auką parodydamas meilę, sakydamas komplimentus ar dovanodamas dovanas.
Pavyzdžiui, vyras, sumušęs žmoną, tada dovanoja jai gėlių arba mama, kuri jau seniai atsisako bendrauti su sūnumi, staiga pradeda su juo šiltai ir meiliai kalbėti.
Nenuspėjamas atlygis lemia tai, kad auka nuolat trokšta sulaukti kankintojo pritarimo, jai užtenka ir retų gerumo poelgių. Ji paslapčia tikisi, kad viskas bus gerai kaip anksčiau. Kaip žaidėja priešais lošimo automatą, ji tampa priklausoma nuo šio azartinio žaidimo ir yra pasirengusi daug atiduoti vardan vaiduokliškos galimybės gauti „prizą“. Ši manipuliavimo taktika daro retus gerumo veiksmus įspūdingesnius.
„Grėsmingose situacijose mes desperatiškai ieškome bet kokios vilties prošvaistės – net ir nedidelės galimybės tobulėti. Kai kankintojas aukai parodo nors šiek tiek gerumo (net jei tai jam naudinga), ji tai suvokia kaip teigiamų jo savybių įrodymą. Gimtadienio atvirukas ar dovana (dažniausiai įteikiama po patyčių laikotarpio) — o dabar jis dar visai neblogas žmogus, kuris ateityje gali pasikeisti. Dažnai auka būna dėkinga savo tironiškajai partnerei vien dėl to, kad jis kurį laiką su ja elgiasi įprastai“, – rašo daktaras Patrickas Carnesas.
Kas vyksta smegenų lygyje?
Trauminis prisirišimas ir nenuspėjami atlygiai sukelia tikrą priklausomybę smegenų biochemijos lygmenyje. Tyrimai rodo, kad meilė suaktyvina tas pačias smegenų sritis, kurios yra atsakingos už priklausomybę nuo kokaino. Nuolatiniai sunkumai santykiuose, kaip bebūtų keista, gali dar labiau padidinti priklausomybę. Šiame procese dalyvauja: oksitocinas, serotoninas, dopaminas, kortizolis ir adrenalinas. Partnerio piktnaudžiavimas gali ne susilpninti, o, priešingai, sustiprinti prisirišimą prie jo.
Dopaminas yra neuromediatorius, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį smegenų „malonumo centre“. Jo pagalba smegenys sukuria tam tikrus ryšius, pavyzdžiui, partnerį siejame su malonumu, o kartais net su išgyvenimu. Kas yra spąstai? Nenuspėjami atlygiai smegenyse išskiria daugiau dopamino nei nuspėjami! Partneris, kuris nuolat pyktį keičia gailestingumu ir atvirkščiai, dar labiau pritraukia, atsiranda priklausomybė, daugeliu atžvilgių panaši į priklausomybę nuo narkotikų.
Ir tai toli gražu ne vieninteliai smegenų pokyčiai, atsirandantys dėl piktnaudžiavimo. Įsivaizduokite, kaip sunku aukai nutraukti santykius su kankintoju!
Trauminio prisirišimo požymiai
- Jūs žinote, kad jūsų partneris yra žiaurus ir manipuliuojantis, bet negalite nuo jo atsitraukti. Visada prisimeni buvusias patyčias, dėl visko kaltini save, tavo savigarba ir savigarba visiškai priklauso nuo partnerio.
- Jūs tiesiogine prasme vaikštote ant pirštų galiukų, kad jokiu būdu neprovokuotųte, atsakydami sulaukiate tik naujų patyčių ir tik retkarčiais gerumo
- Jautiesi nuo jo priklausoma ir nesupranti kodėl. Jums reikia jo pritarimo ir kreiptis į jį paguodos po kitų patyčių. Tai yra stiprios biocheminės ir psichologinės priklausomybės požymiai.
- Jūs saugote savo partnerį ir niekam nepasakojate apie jo šlykščius poelgius. Jūs atsisakote prieš jį pateikti pareiškimą policijai, stojate už jį, kai draugai ar giminaičiai bando jums paaiškinti, koks nenormalus jo elgesys. Galbūt viešumoje bandote apsimesti, kad jums sekasi gerai ir esate laimingas, sumenkindami partnerio prievartos reikšmę ir perdėdami arba romantizuodami jo retus kilnius poelgius.
- Jei bandai nuo jo pabėgti, tai jo nenuoširdus gailėjimasis, „krokodilo ašaros“ ir pažadai pasikeisti kiekvieną kartą, kai tik įtikinsi. Net jei gerai suprantate viską, kas iš tikrųjų vyksta santykiuose, vis tiek siejate klaidingą viltį dėl pokyčių.
- Išsiugdote savęs sabotažo įprotį, pradedate save žaloti arba išsivysto kokia nors nesveika priklausomybė. Visa tai – tik bandymas kažkaip atitolti nuo skausmo ir patyčių, jų sukeliamo aštraus gėdos jausmo.
- Jūs vėl esate pasirengęs paaukoti principus dėl šio žmogaus, leisdami tai, ką anksčiau laikėte nepriimtinu.
- Keičiate savo elgesį, išvaizdą, charakterį, stengdamiesi atitikti visus naujus partnerio reikalavimus, o jis pats dažniausiai nėra pasiruošęs nieko dėl jūsų keisti.
Kaip iš savo gyvenimo išbraukti smurtą?
Jei išsiugdėte traumuojantį prisirišimą prie jus skriaudžiančio žmogaus (emociškai ar fiziškai), pirmiausia svarbu tai suprasti ir pripažinti. Supraskite, kad tokį prisirišimą turite ne dėl kokių nors nuostabių partnerio savybių, o dėl psichologinės traumos ir nenuspėjamų atlygių. Tai padės nustoti traktuoti savo santykius kaip kažką „ypatingo“, kuriam reikia vis daugiau laiko, energijos ir kantrybės. Smurtiniai patologiniai narcizai nepasikeis nei tau, nei kam kitam.
Jei dėl kokių nors priežasčių kol kas negalite nutraukti santykių, pasistenkite kiek įmanoma labiau atsiriboti nuo „toksiško“ partnerio. Raskite terapeutą, turintį patirties dirbant su trauma. Terapijos metu jūs suvokiate, kas iš tikrųjų atsitiko santykiuose ir kas už tai atsakingas. Jūs nesate kaltas dėl patyčių, kurias patyrėte, ir ne jūs esate kaltas, kad užmezgėte traumuojantį prieraišumą prie tironiško partnerio.
Jūs nusipelnėte gyvenimo be patyčių ir prievartos! Jūs nusipelnėte sveikų santykių, tiek draugystės, tiek meilės. Jie suteiks jėgų, o ne išsekins. Atėjo laikas išsivaduoti iš pančių, kurie vis dar suriša jus su kankintoju.
Šaltinis: blogs.psychcentral.com