Tie, kurie svajoja apie intymumą, traukia tuos, kuriuos tai gąsdina. Aršiai savo nepriklausomybę ginančius žmones traukia tie, kurie nuolat veržiasi į jų asmeninę erdvę. Tai neskamba labai logiškai, bet mums būdinga. Kas verčia mus įsimylėti emociškai nepasiekiamus partnerius ir ar yra galimybė tai pakeisti? Sako psichologas Kyle'as Bensonas.
Prisirišimas yra tarsi didelis panikos mygtukas smegenyse. Kai gyvenimas bėga savo vaga, jam nereikia. Gaminame velykinius pyragus, renkame lapų puokštes, žaidžiame susigriebimą. Arba susitinkame su draugais, kuriame planus, einame į darbą ir džiaugiamės kiekviena diena.
Bet tada atsitinka kažkas blogo: krentame ir susilaužome kelį. Mokyklos smurtautojas mus stumia, o pietus numetame ant grindų. Viršininkas grasina jus atleisti. Ši neigiama patirtis sukelia nerimą ir nerimą, o nerimas savo ruožtu suaktyvina mūsų avarinį mygtuką.
Ir ji siunčia signalą: siek intymumo. Mes randame tuos santykius, kurie mus palaiko – tiksliau, tai, ką apie save galvojame. Ir štai paradoksas: prisirišimas, be kurio vargu ar būtume išgyvenę vaikystėje, su mumis pradeda žiauriai juokauti. Jeigu save vertiname neigiamai, tai paguodą randame santykiuose su tais, kurie mus vertina taip pat.
Trys santykių strategijos
Prisirišimas, kurį vaikystėje jautėme mamai, diktuoja vieną iš trijų santykių strategijų.
1.
Sveika strategija (saugus prisirišimas)
Psichologų tyrimų duomenimis, šia strategija naudojasi ne daugiau kaip 50 proc. Tokie žmonės lengvai suartėja ir bendrauja su kitais. Jie nesijaučia nepatogiai, kai kas nors nuo jų priklauso, o patys nebijo prarasti laisvės. Jie teigiamai vertina kitus ir save. Jei santykiuose partneriui kažkas netinka, jie visada pasiruošę dialogui.
2.
Manipuliacinė strategija (nerimastingas prisirišimas)
Šie žmonės santykiuose siekia maksimalaus intymumo. Jų idealas yra visiškas susiliejimas. Jie dažnai nerimauja, kad partneris juos nepakankamai myli, bijo likti vieni.
Šio tipo žmonės nuvertina save ir stato kitus ant pjedestalo, daro viską, kad atitiktų jiems reikšmingų žmonių lūkesčius. Neįprastai meilūs, nuolat ieškantys išorinio savo vertės patvirtinimo, nes patys to nejaučia.
3.
„Palik mane ramybėje“ strategija (venkite tipo)
Jie jaučiasi nepatogiai artimuose santykiuose, nemėgsta būti priklausomi nuo kitų ir nori, kad niekas nuo jų nepriklausytų. Iš savo patirties išmokę, kad intymumas atneša tik kančią, jie siekia nepriklausomybės ir savarankiškumo.
Tokie žmonės save vertina superpozityviai, o kitus – neigiamai. Jie linkę pasinaudoti pernelyg meilių žmonių nesaugumu, kad dar labiau sustiprintų savo pranašumą.
Kas ką renkasi ir kodėl
Jei atidžiai išstudijuosite šias tris strategijas – kaip kadaise skaitėme apie problemos būklę mokykloje – paaiškės, kad visi tolimesni mūsų susitikimai ir kančios jau yra jose „įdėtos“.
Paskutinius du prisirišimo tipus turintys žmonės traukia vienas kitą, nors akivaizdu, kad jų santykiams lemta būti destruktyviems. Dar svarbiau, kad jie atstums partnerį tol, kol jis nepakeis teigiamo požiūrio į juos į tai, ko jie iš jo tikisi.
Bet ką daryti žmonėms, turintiems pirmojo tipo prisirišimą? Jie ieško žmonių, turinčių tokį patį sveiką ir saugų prieraišumo tipą.
Atrodytų, kodėl antram ar trečiam tipui neįmanoma susitikti su pirmuoju? Tokie susitikimai vyksta, tačiau tokie žmonės nepatiria abipusės traukos, susidomėjimo, galinčio išlaikyti juos kartu.
Ką daryti? Pirmiausia išsiaiškinkite, kokio tipo priedą turite. Tai yra raktas į santykių suradimą ir palaikymą, jei to negalėjote padaryti praeityje. Jei ir toliau bendraujate su „netaisyklingais“, pagrindinė priežastis vis tiek yra jumyse.
Taigi kodėl mes įsimylime emociškai nepasiekiamus partnerius?
1.
Tokie žmonės yra itin savarankiški, sėkmingai slopina emocijas, o tai reiškia, kad jie lengvai sugeba atšalti iki partnerio ir nutraukti santykius – ir štai jie vėl tarp tų, kurie ieško savo poros.
Žmonės, turintys saugų prieraišumo tipą, nesileidžia į daugybę ilgų susitikimų ir paieškų. Jausdami tą pačią „chemiją“, jie nusprendžia, kad partneris jiems tinka, ir nusiteikia ilgalaikiams santykiams. Štai kodėl juos sunkiausia rasti – jie retai patenka į pažinčių rinką, o išėję trumpam pasilieka joje ir iškart „apsigyvena“ naujuose santykiuose.
Be to, emociškai nepasiekiami žmonės beveik niekada nesusitinka su savimi: nė vienas iš jų neturi noro emociškai investuoti į santykius.
Jei sudėsite visas dėlionės dalis, paaiškės, kad tikimybė sutikti emociškai nepasiekiamą partnerį yra labai didelė. Tačiau jie neužmezga santykių vienas su kitu, nes jiems reikia erdvės ir nepriklausomybės, jie nesutinka žmonių, turinčių sveiką saugų prieraišumą, nes tokie žmonės ilgai neužsibūna rinkoje — tai ką jie traukia? Deja, partneriai, turintys nerimą keliantį prisirišimą, trokštantys ypatingo intymumo.
2.
Mums jie atrodo labai patrauklūs
Mes dažnai nesuvokiame, kad partneriai, su kuriais esame apsėsti, yra tie, kurie gali tik sustiprinti mūsų gilų nepasitikėjimą savimi. Būtent meilės sampratos pritraukia mums ypatingus partnerius.
Ankstyvoje santykių stadijoje „nepriklausomas“, emociškai nepasiekiamas partneris siunčia prieštaringus signalus: skambina, bet ne visada, neslepia užuojautos, bet kartu leidžia suprasti, kad vis dar ieško.
Emociškai prieinami partneriai nežaidžia kietai. Jų pasaulyje tiesiog nėra paslaptingų nutylėjimų.
Tokia taktika gana naudinga: gavęs neaiškią prieštaringą žinią, „reikalingas“ partneris, turintis nerimą keliantį prieraišumo tipą, tampa santykių apsėstas. Draugai, pomėgiai, pomėgiai ir karjera nublanksta į antrą planą.
3.
Emociškai prieinamuose partneriuose mums trūksta „ugnies“
Įsivaizduokime, kad mums pasisekė ir sutikome žmogų, kurio vaikystė buvo paprasta ir rami, o požiūris į pasaulį toks pat paprastas ir atviras. Ar suvoksime, kad laimėjome loterijoje, ar nuspręsime, kad santykiuose su tokiu žmogumi kažko trūksta?
Emociškai prieinami partneriai nežaidžia griežtai ir nemeta visko mums po kojomis, kad mus laimėtų. Jų pasaulyje tiesiog nėra paslaptingų nutylėjimų ir įtampos, kankinančio laukimo.
Šalia tokio žmogaus esame ramūs, ir netikime, kad jis vienintelis, nes „nieko nevyksta“, nes mūsų emocijos nėra išpūstos, vadinasi, nuobodu. Ir dėl to mes praeiname pro išties nuostabius žmones.
Pakilimų ir nuosmukių, abejonių ir malonumų bei nuolatinio laukimo santykiuose su emociškai nepasiekiamais žmonėmis nereikėtų painioti su aistra ar meile. Atrodo labai panašiai, bet patikėkite, tai ne ji. Neleiskite jiems jus sužavėti. Ir, kad ir kaip sunku būtų, stengtis suprasti traukos mechanizmus, kuriuos mums padėjo vaikystė. Patikėk, tai įmanoma. O emociškai sveiki santykiai gali atnešti daug daugiau laimės.
Kyle'as Bensonas yra šeimos psichologas ir patarėjas.