Kasdien nepaisome filosofinės ir gastronominės išminties, kurią skelbė Sokratas: „Reikia valgyti, kad gyventum, o ne gyventi, kad valgytum“. Kas verčia žmogų nepaisyti natūralių, natūraliai duotų signalų („esu sotus, nebenoriu valgyti“) už persivalgymą dėl kenksmingo organizmui malonumo?
Kai nutukę žmonės mato kaloringą maistą, jų smegenyse suaktyvėja didelės sritys, atsakingos už malonumą, dėmesį, emocijas, atmintį ir motorinius įgūdžius, parodė tyrimai naudojant funkcinį magnetinio rezonanso tomografiją. Lieka neaišku, kodėl žmonės storėja: dėl to, kad jų organizmas nesugeba savęs reguliuoti svorio, ar dėl to, kad priaugdamas antsvorio organizmas šio gebėjimo praranda.
Virškinimo procesas, kaip žinote, prasideda dar prieš maistui patenkant į skrandį ir net į burną. Maisto vaizdas, jo kvapas ar net jį vadinantis žodis stimuliuoja smegenų sritis, atsakingas už malonumo gavimą, suaktyvina atminties centrus ir seilių liaukas. Žmogus valgo net tada, kai nejaučia alkio, nes tai teikia malonumą. Kas verčia žmogų nepaisyti natūralių, natūraliai duotų signalų („esu sotus, nebenoriu valgyti“) už persivalgymą dėl kenksmingo organizmui malonumo?
Kolumbijos universiteto (Niujorkas) mokslininkai Stokholme vykusiame kongrese dėl nutukimo pristatė pranešimą apie fiziologines persivalgymo priežastis.
Išsamus smegenų veiklos žemėlapis parodė, kaip galimybė mėgautis skaniu maistu nugali natūralų organizmo gebėjimą reguliuoti svorį ir apsisaugoti nuo persivalgymo.
Mokslininkai tokius mitybos tipus pavadino atitinkamai „hedoniniu“ ir „homeostatiniu“ (homeostazė – tai organizmo gebėjimas savarankiškai reguliuotis, palaikyti dinaminę pusiausvyrą). Paaiškėjo, kad antsvorį turinčių žmonių smegenys į saldų ir riebų maistą reaguoja „hedonistiškiau“ nei normalaus svorio žmonių. Antsvorio turinčių žmonių smegenys audringai reaguoja net į viliojančio maisto vaizdus.
Gydytojai ištyrė smegenų reakciją į „apetitą keliančius“ vaizdus naudodami funkcinį magnetinio rezonanso tomografiją (fMRI). Tyrime dalyvavo 20 moterų – 10 antsvorio ir 10 normalių. Jiems buvo rodomi viliojančio maisto vaizdai: pyragaičiai, pyragai, gruzdintos bulvytės ir kiti kaloringi maisto produktai. Magnetinio rezonanso tomografija parodė, kad antsvorio turinčių moterų smegenys buvo itin aktyvios ventralinėje tegmentinėje srityje (VTA), mažame vidurinių smegenų taške, kuriame išsiskiria dopaminas, „geismo neurohormonas“.
„Kai antsvorio turintys žmonės mato kaloringą maistą, jų smegenyse suaktyvėja didelės sritys, atsakingos už atlygio jausmą, dėmesį, emocijas, atmintį ir motorinius įgūdžius. Visos šios sritys sąveikauja, todėl natūraliems savireguliacijos mechanizmams sunku joms atsispirti “, - aiškino Kolumbijos universiteto psichiatrė Susan Carnell.
Kontrolinėje grupėje – lieknos moterys – tokių reakcijų nepastebėta.
Antsvorio turinčių žmonių apetito padidėjimą lėmė ne tik maisto vaizdai. Garsai, tokie kaip žodžiai „šokoladinis sausainis“ ar kitų kaloringų skanėstų pavadinimai, sukėlė panašias smegenų reakcijas. Žodžiai apie sveiką, nekaloringą maistą, pvz., „kopūstas“ arba „cukinija“, nesukėlė tokio atsako. Lieknų moterų smegenys silpnai reagavo į „skanius garsus“.
Panašus tyrimas buvo pristatytas mitybos konferencijoje Pitsburge. Jeilio universiteto neurologai atliko 13 antsvorio turinčių ir 13 lieknų žmonių smegenų fMRT tyrimą. Naudojant skaitytuvą buvo užfiksuotos smegenų reakcijos į šokolado ar braškių pieno kokteilio kvapą ar skonį. Antsvorio turinčių žmonių smegenų reakcija į maistą buvo stebima smegenėlių migdolinio kūno – emocijų centro – regione. Jie „patyrė“ skanų maistą, nesvarbu, ar buvo alkani, ar ne. Normalaus svorio žmonių smegenėlės į pieno kokteilį sureagavo tik tada, kai žmogus pajuto alkio jausmą.
„Jei jūsų svoris neviršija normos, homeostazės mechanizmai veikia efektyviai ir sėkmingai valdo šią smegenų sritį. Tačiau jei turite antsvorio, yra kažkoks homeostatinio signalo sutrikimas, todėl antsvorį turintys žmonės pasiduoda maisto pagundoms net ir visiškai sotūs“, – sakė tyrimo vadovė Dana Small.
Saldžių ir riebių maisto produktų „dieta“ gali visiškai sugadinti įtaisytus svorio reguliavimo mechanizmus žmogaus kūne. Dėl to virškinamasis traktas nustoja gaminti cheminius „pranešimus“, ypač baltymą cholecistokininą, kuris „praneša“ apie sotumą. Ši medžiaga turi patekti į smegenų kamieną, o paskui į pagumburį, o smegenys turi duoti komandą nustoti valgyti. Nutukusiems žmonėms ši grandinė nutrūksta, todėl valgymo trukmę ir gausą jie gali reguliuoti tik iš išorės, „valingu sprendimu“.
Vienas svarbus dalykas nėra aiškus iš tyrimų, kurie buvo atlikti, vadovaujantis „kas pirmiau, višta ar kiaušinis“. Ar žmonės storėja dėl to, kad jų organizmas iš pradžių nesugeba savęs reguliuoti svorio, ar priaugdamas antsvorio organizmas praranda šį gebėjimą?
Daktaras Smallas mano, kad abu procesai yra tarpusavyje susiję. Pirma, dietos pažeidimas sukelia homeostatinių organizmo mechanizmų disfunkciją, o tada medžiagų apykaitos sutrikimas išprovokuoja dar didesnį pilnatvės vystymąsi. „Tai užburtas ratas. Kuo daugiau žmogus valgo, tuo labiau rizikuoja persivalgyti“, – sakė ji. Tirdami riebumo poveikį smegenų signalizacijai, mokslininkai tikisi visiškai suprasti smegenų „pilnumo centrus“ ir išmokti juos reguliuoti iš išorės, chemiškai. Hipotetinės „lieknėjimo tabletės“ šiuo atveju tiesiogiai neprives prie svorio, o atkurs natūralius organizmo gebėjimus, kad jis atpažintų sotumo būseną.
Tačiau geriausias būdas nesutrikdyti šių mechanizmų – nepradėti tukti, primena medikai. Geriau iš karto įsiklausyti į organizmo signalus „pakankamai!“, o ne pasiduoti pagundai gerti arbatą su sausainiais ir pyragaičiais, o iš tikrųjų persvarstyti savo mitybą ir pasirinkti neriebų ir lengvai virškinamą maistą.