„Tavo laikas baigėsi“: kodėl seansas su psichoterapeutu toks trumpas

Žmones, pirmą kartą nusprendusius kreiptis terapinės pagalbos, žinia, kiek trunka vienas seansas, dažnai atbaido. Ir tikrai – ką galima padaryti per mažiau nei valandą? Kaip atsitiko, kad „terapinė valanda“ trunka taip trumpai?

„Yra keletas teorijų, o kai kurios netgi nurodo Freudą“, – aiškina psichologė ir šeimos specialistė Becky Styumfig. „Dėl to nėra vieningos nuomonės, tačiau faktas išlieka, kad 45–50 minučių yra standartinis laikas, kurį terapeutas praleidžia su klientu. Tam yra daugybė priežasčių – tiek praktinių, tiek psichologinių.

Logistika

Taip tikrai patogiau logistikos prasme ir visiems: tiek klientui, kuris gali užsirašyti pas specialistą tiek prieš darbą, tiek iškart po jo (o kai kurie net ir pietų metu), tiek terapeutui, kuriam reikia 10-15 val. -minučių pertraukėlės tarp užsiėmimų užsirašyti ką tik pasibaigusią sesiją, perskambinti per seansą skambinusiems, atsakyti į žinutes ir galiausiai tiesiog atsigerti vandens ir pailsėti.

„Seansas gali būti psichologiškai labai sunkus pačiam specialistui, o pertrauka yra vienintelė galimybė iškvėpti ir atsigauti“, – aiškina psichoterapeutas Tammeris Malati. „Tai vienintelė galimybė paleisti iš naujo, „nutolti“ nuo ankstesnio kliento ir psichiškai nusiteikti susitikti su kitu“, – sutinka Styumfig.

Kai kurie terapeutai netgi sutrumpina seansus iki 45 minučių arba suplanuoja pusės valandos pertraukas tarp pacientų.

Susitikimų turinys

Kuo trumpesnė sesija, tuo prasmingesnis ir „esmingesnis“ pokalbis. Supratęs, kad turi mažiau nei valandą, klientas, kaip taisyklė, nesileidžia į ilgus aiškinimus. Be to, tokiu būdu jam nereikia ilgam grįžti į praeitį skaudžią patirtį. „Priešingu atveju klientai vėl patirtų traumą ir beveik neateitų į kitą susitikimą.

„Valanda ar daugiau vien su savo emocijomis, dažniausiai neigiamomis, daugeliui yra per daug. Po to jiems sunku grįžti į kasdienę veiklą, o tuo labiau į darbą“, – aiškina psichoterapeutė Brittany Bufar.

Ši trukmė padeda formuotis tarp terapeuto ir kliento. Stumfig pažymi, kad 45 ar 50 minučių trukmės seansas leis terapeutui išlikti objektyviam, nesmerkiam, per daug nesigilinant į kliento problemas ir nepriimant jų į širdį.

Efektyvus laiko panaudojimas

Trumpų susitikimų metu abi pusės stengiasi maksimaliai išnaudoti joms turimą laiką. „Taip ir klientas, ir terapeutas greičiau patenka į problemos esmę. Bet koks nedidelis pokalbis būtų neprotingas laiko panaudojimas, kuris žinomai brangus“, – aiškina Stümfig.

Jei klientas supranta, kad jo problema yra globali ir vargu ar ji bus išspręsta per seansą, tai jį motyvuoja kartu su terapeutu ieškoti vietinių praktinių sprendimų, technikų, kurias būtų galima „atimti“ ir panaudoti iki kito užsiėmimo. .

„Kuo daugiau laiko turime, tuo ilgiau paprastai užtrunka, kol įsigilinsime į problemos esmę“, – sako Laurie Gottlieb, psichoterapeutė ir knygos „Galbūt tu turėtum pasikalbėti su kuo nors“ autorė. Be to, ilgesnio užsiėmimo pabaigoje ir klientas, ir terapeutas gali jausti nuovargį ar net perdegimą. Apskritai vaikams tinka pusvalandžio trukmės užsiėmimų formatas: net 45-50 minučių susikaupti daugumai jų per sunku.

Informacijos įsisavinimas

Šeimos terapeutė Saniya Mayo lygina terapijos seansus su vidurinės mokyklos pamokomis. Pamokos metu mokinys gauna tam tikrą kiekį informacijos apie konkretų dalyką. Šią informaciją dar reikia „suvirškinti“ ir įsiminti pagrindinius dalykus, kad būtų galima atlikti namų darbus.

„Galite pratęsti seansą keturioms valandoms – vienintelis klausimas, ką klientas iš to ištrauks ir prisimins“, – aiškina Mayo. „Sunku „suvirškinti“ per daug informacijos, vadinasi, sunku iš jos gauti kokios nors praktinės naudos. Tad kai klientai sako, kad vieno seanso per savaitę jiems neužtenka, terapeutas dažniausiai siūlo didinti seansų dažnumą, o ne kiekvieno seanso trukmę.

„Man atrodo, kad dviejų trumpų seansų poveikis bus didesnis nei vieno ilgo. Tai tarsi du nedideli patiekalai skirtingu laiku vietoj vieno sotaus valgio“, – komentuoja Gottliebas. – Per gausūs pietūs nebus normaliai virškinami: organizmui reikia laiko, pertraukų tarp „valgymų“.

Įgytų žinių pritaikymas

Terapijoje svarbu ne tik tai, ko išmokome seanso metu, su kokiomis įžvalgomis jį palikome, bet ir tai, ką veikėme tarp susitikimų su terapeutu, kaip pritaikėme įgytas žinias ir įgūdžius.

„Svarbu, o ne seansų trukmė“, – įsitikinęs Styumfigas. – Klientas turėtų dirbti ne tik susitikimuose su terapeutu, bet ir tarp jų: ​​apmąstyti, sekti jo elgesį, bandyti pritaikyti naujus psichologinius įgūdžius, kurių jį išmokė specialistas. Reikia laiko, kad gauta informacija įsisavintų ir prasidėtų teigiami pokyčiai.

AR SESIJA GALI ILGIAU?

Nors 45–50 minučių trukmės seansas laikomas standartiniu, kiekvienas psichoterapeutas gali laisvai nustatyti susitikimų trukmę. Be to, darbas su poromis ir šeimomis paprastai trunka mažiausiai pusantros valandos. „Kiekvienas turėtų turėti laiko pasikalbėti ir apmąstyti tai, ką girdi“, – aiškina šeimos terapeutė Nicole Ward. Individualus susitikimas taip pat gali užtrukti ilgiau, ypač jei klientą ištiko ūmi krizė.

Kai kurie terapeutai taip pat skiria daugiau laiko pirmajam susitikimui, kad surinktų kuo daugiau informacijos, teisingai nustatytų problemą ir padėtų pacientui suformuluoti prašymą.

Bet kokiu atveju, jei jaučiate, kad, nepaisant minėtų argumentų, jums reikia daugiau laiko, nedvejokite apie tai pasikalbėkite su specialistu. Kartu tikrai rasite variantą, kuris tinka abiems.