Ei, didelis! (Sveikas, drauguži !). Taip... šiandien paaugliai gali pasisveikinti vieni su kitais. Tačiau, kaip ir visi paauglystės žodžiai, suaugusiojo ištarti, tai skamba ne taip. Visoms kartoms, jos kodams ir kalbai. Suaugusiesiems nereikia stengtis mokytis, paaugliai mielai vartoja šiuos žodyne nežinomus terminus, kad išsiskirtų nuo suaugusiųjų.

Paauglystė – perėjimų ir statybų metas. Tai gilaus maišto prieš nusistovėjusias taisykles metas ir kalba nėra išimtis. Tėvai kartais nerimauja, kad išgirs svetimą kalbą, kai paauglys kalbasi su savo bičiuliais (draugais, draugais), tačiau greitai pamatys, kad šis laikotarpis praeis.

Paauglys vartoja savo tyčia neaiškius žodžius suaugusiems, kad išsiskirtų iš savo „senų žmonių“. Taigi jie turi slaptą tarmę, leidžiančią atskirti asmeninį gyvenimą nuo šeimos santykių. Jokio galimo tėvų kišimosi į jų reikalus, kaip ir jų kambarys, ant kurio geriausiu atveju užtinkuotas: neįėjimas, blogiausiu – kaukolė.

Laurent'as Danon-Boileau paaiškina savo straipsnyje „Paauglystė, kaip ten veikia kalba? », Ši kalba yra naujos tapatybės dalis, leidžianti jam bendrauti su savo karta. Taigi jiems skirta muzika, filmai ir serialai vartoja tą pačią kalbą. Būtent dėl ​​šios priežasties dainininkė Aya Nakamura buvo tokia sėkminga. Ji sugalvoja ir vartoja jų kalbą. Kas nežino jo titulo Djaja? Jis gastroliavo Prancūzijoje. Visai kaip prieš keletą metų Michaelo Youno „Mets ta cagoule“.

Norėdami įsisavinti naujus kodus, turite pasinerti į tokias vietas, kur girdite paauglius kalbant jiems to nepastebėjus. Kaip infiltratorius. Kaip ir mokantis naujos kalbos, reikia ją išgirsti, kad gerai ištartum. Kaimyniniai namai, krepšinio aikštelės, baigimas vidurinę mokyklą ar koledžą, ausis, kuri atsilieka nuo gimtadienių... O taip pat televizija, laidos, paaugliams skirtos aplikacijos puikiai apžvelgia svarbiausius žodžius, kuriuos reikia suprasti.

Nevartydami akių ir nesusidarę įspūdžio, kad peržengėme kitą barjero pusę – senelių, turime pripažinti, kad šioms išraiškoms reikia kūrybiškumo ir įdomios intelektualinės gimnastikos.

Vartodamas šiuos žodžius, paauglys, teisingai įsisavindamas prancūzų kalbos taisykles, išmoksta žaisti žodžiais ir garsais. Nepamirškime, kad reperiai yra kalbinių žaidimų profesionalai. Puikus ligonis kūnas, Orelsanas ir daugelis kitų yra savo srities frazavimo virtuozai. Jų tekstus galime naudoti dikcijai, tarimui, ritmui, skyrybos ženklams dirbti. Galbūt labiau motyvuoja paauglius nei klasika.

Štai keletas posakių, kuriuos nesunkiai išgirsite klausantis radijo:

Bazarder: atsikratyti ko nors;

A gadji / a gadjo: jauna ponia ;

Ji yra zinda : ši mergina neturi nieko sau nei fiziškai, nei protiškai;

Taip R : tai niekis;

Tai aikštė : tai puiku ! ;

 $Tai atima jo gyvybę : reikia laiko, nekantrumo ženklas;

Išlieka lankstus, nusiraminti, nusileisti tonu;

arba DD : mažmeninė prekyba;

Aš esu vežimėlis : Esu perpildytas, laikas bėga;

Turėkite swagg: turėti stilių, gerai apsirengęs, gerai apsirengęs;

Kenas: mylėtis.

Geriausias ir juokingiausias dalykas yra paklausti jų tiesiogiai. Didžiuojamės galėdami parodyti suaugusiems, kad vieną kartą jie turi žinių, kurių neturi jų „protėviai“, paaugliai lengvai pasiduos žaidimui „tai ką reiškia“. Kartu suvalgytas maistas gali būti proga pasijuokti iš posakių, kurie kelia klausimą, ir palyginti su senais posakiais, kuriuos tėvai vartojo būdami to paties amžiaus. Tada paaugliai jaučiasi išgirsti, gali suprasti, kad jų tėvai taip pat buvo „jauni“.

Bet nereikia kalbėti kaip jie. Keletas tiek daug posakių, kurie juos prajuokina, gali susieti, nes užsienietis, bandantis kalbėti tos šalies kalba, visada yra malonus. Bet tada suaugęs žmogus turi pasiimti savo kodus, nes jis nepriklauso šiai kartai ir jis turi išlaikyti klasikines prancūzų kalbos taisykles.