5 faktai, kuriuos reikia žinoti apie pasaulio vandens tiekimą

1. Dauguma žmonių naudojamo vandens yra skirti žemės ūkiui

Žemės ūkyje sunaudojama daug pasaulio gėlo vandens išteklių – jis sudaro beveik 70 % viso išgaunamo vandens. Tokiose šalyse kaip Pakistanas, kur žemės ūkis yra labiausiai paplitęs, šis skaičius gali išaugti iki daugiau nei 90 %. Prognozuojama, kad ateinančiais metais vandens poreikis žemės ūkio sektoriuje ir toliau didės, jei nebus dedamos didelės pastangos mažinti maisto švaistymą ir didinti žemės ūkio vandens produktyvumą.

Maisto auginimas gyvuliams kelia pavojų pasaulio ekosistemoms, kurioms gresia degradacija ir tarša. Upių ir ežerų žiotyse žydi aplinkai nepalankūs dumbliai, kuriuos sukelia didėjantis trąšų naudojimas. Susikaupę toksiški dumbliai žudo žuvis ir užteršia geriamąjį vandenį.

Dideli ežerai ir upių deltos smarkiai sumažėjo po dešimtmečius trukusio vandens ištraukimo. Svarbios šlapžemių ekosistemos išdžiūsta. Skaičiuojama, kad jau nukentėjo pusė pasaulio šlapžemių, o pastaraisiais dešimtmečiais jų sumažėjo.

2. Prisitaikymas prie klimato kaitos apima reagavimą į vandens išteklių pasiskirstymo ir jų kokybės pokyčius

Klimato kaita daro įtaką vandens išteklių prieinamumui ir kokybei. Kylant pasaulinei temperatūrai, dažnėja ekstremalūs ir nereguliarūs oro reiškiniai, tokie kaip potvyniai ir sausros. Viena iš priežasčių yra ta, kad šiltesnė atmosfera sulaiko daugiau drėgmės. Tikimasi, kad dabartinis kritulių modelis tęsis, todėl sausi regionai taps sausesni, o drėgni – drėgnesni.

Keičiasi ir vandens kokybė. Dėl aukštesnės vandens temperatūros upėse ir ežeruose sumažėja ištirpusio deguonies kiekis, o buveinė tampa pavojingesnė žuvims. Šilti vandenys taip pat yra tinkamesnės sąlygos augti kenksmingiems dumbliams, kurie yra toksiški vandens organizmams ir žmonėms.

Dirbtinės sistemos, kurios renka, kaupia, perkelia ir apdoroja vandenį, nebuvo sukurtos taip, kad atitiktų šiuos pokyčius. Prisitaikymas prie besikeičiančio klimato reiškia investicijas į tvaresnę vandens infrastruktūrą – nuo ​​miesto drenažo sistemų iki vandens saugojimo.

 

3. Vanduo vis dažniau tampa konfliktų šaltiniu

Nuo konfliktų Artimuosiuose Rytuose iki protestų Afrikoje ir Azijoje vanduo vaidina vis didesnį vaidmenį pilietiniuose neramumuose ir ginkluotuose konfliktuose. Šalys ir regionai dažniausiai imasi kompromisų, kad išspręstų sudėtingus ginčus vandens valdymo srityje. Indo vandenų sutartis, padalijanti Indo upės intakus tarp Indijos ir Pakistano, yra vienas žymus pavyzdys, galiojantis beveik šešis dešimtmečius.

Tačiau šias senas bendradarbiavimo normas vis labiau išbando nenuspėjamas klimato kaitos pobūdis, gyventojų skaičiaus augimas ir subnacionaliniai konfliktai. Plačiai paplitę sezoniniai vandens tiekimo svyravimai – problema, į kurią dažnai neatsižvelgiama iki krizės – kelia grėsmę regioniniam, vietiniam ir pasauliniam stabilumui, paveikdami žemės ūkio gamybą, migraciją ir žmonių gerovę.

4. Milijardai žmonių netenka saugaus ir įperkamo vandens ir sanitarijos paslaugų

, apie 2,1 milijardo žmonių neturi saugios prieigos prie švaraus geriamojo vandens, o daugiau nei 4,5 milijardo žmonių neturi kanalizacijos sistemų. Kasmet milijonai žmonių suserga ir miršta nuo viduriavimo ir kitų per vandenį plintančių ligų.

Daugelis teršalų lengvai ištirpsta vandenyje, o vandeningieji sluoksniai, upės ir vandentiekio vanduo gali pernešti cheminius ir bakterinius savo aplinkos žymenis – šviną iš vamzdžių, pramoninius tirpiklius iš gamyklų, gyvsidabrį iš nelicencijuotų aukso kasyklų, virusus iš gyvūnų atliekų, taip pat nitratus ir pesticidai iš žemės ūkio laukų.

5. Požeminis vanduo yra didžiausias pasaulyje gėlo vandens šaltinis

Vandens kiekis vandeninguosiuose sluoksniuose, dar vadinamas požeminiu vandeniu, daugiau nei 25 kartus viršija vandens kiekį visos planetos upėse ir ežeruose.

Maždaug 2 milijardai žmonių naudojasi požeminiu vandeniu kaip pagrindiniu geriamojo vandens šaltiniu, o beveik pusė vandens, naudojamo pasėliams drėkinti, yra iš požeminio vandens.

Nepaisant to, per mažai žinoma apie turimo požeminio vandens kokybę ir kiekį. Šis nežinojimas daugeliu atvejų sukelia perteklinį naudojimą, o daugelis vandeningųjų sluoksnių šalyse, kuriose auginami dideli kviečių ir grūdų kiekiai, išsenka. Pavyzdžiui, Indijos pareigūnai teigia, kad šalis susiduria su dar didesne vandens krize, daugiausia dėl besitraukiančio vandens lygio, kuris nuskendo šimtus metrų žemiau žemės lygio.

Palikti atsakymą