Pozityvi savihipnozė yra populiari streso įveikimo ir pasitikėjimo savimi stiprinimo technika. Tačiau kartais per didelis optimizmas veda prie priešingo rezultato – turime vidinį protestą prieš tokias nerealias viltis. Be to, teiginiai turi ir kitų trūkumų... Kas tuomet gali pakeisti šį metodą?
„Deja, afirmacijos dažniausiai nepadeda tiesiogiai nusiraminti stresinėje situacijoje. Todėl vietoj jų rekomenduoju kitą pratimą — neigiamų minčių pakeitimo techniką. Tai netgi gali būti veiksmingesnė už kvėpavimo pratimus, kurie dažnai vadinami geriausiu būdu susidoroti su nerimu“, – sako klinikinė psichologė Chloe Carmichael.
Kaip veikia neigiamos minties pakeitimo technika?
Tarkime, jūsų darbas kelia jums daug streso. Jus nuolat kankina neigiamos mintys ir įsivaizduojami scenarijai: nuolat įsivaizduojate, kas ir kur gali suklysti.
Tokioje situacijoje Chloe Carmichael pataria bandyti neigiamas mintis pakeisti pozityvesnėmis mintimis, tačiau svarbu, kad šis teiginys būtų 100% teisingas ir nepaneigiamas.
Pavyzdžiui: „Kad ir kas nutiktų mano darbui, žinau, kad galiu savimi pasirūpinti ir galiu visiškai pasitikėti savimi“. Šią frazę galima kartoti kelis kartus, kai tik pradės jus užvaldyti nemalonios mintys.
Paimkime kitą pavyzdį. Įsivaizduokite, kad prieš artėjantį pristatymą esate labai nervingas. Pasistenkite išstumti neigiamas mintis tokia formuluote: „Esu gerai pasiruošęs (kaip visada) ir galiu susidoroti su bet kokiomis mažomis klaidomis“.
Atkreipkite dėmesį – šis teiginys skamba paprastai, aiškiai ir logiškai
Tai nežada jokių stebuklų ir nuostabios sėkmės – kitaip nei daugelis teigiamų teiginių pavyzdžių. Juk nerealūs ar pernelyg ambicingi tikslai gali dar labiau padidinti nerimą.
O norint susidoroti su nerimą keliančiomis mintimis, pirmiausia svarbu suprasti jų atsiradimo priežastis. „Patvirtinimai dažnai yra apgaulingai optimistiški. Pavyzdžiui, žmogus bando save įkvėpti: „Aš žinau, kad mano darbui niekas negresia“, nors iš tikrųjų jis nėra tuo tikras. Kartodamas tai vėl ir vėl, jis nesijaučia labiau pasitikintis, tiesiog jaučiasi, kad užsiima saviapgaule ir pabėga nuo realybės “, - aiškina Carmichael.
Kitaip nei teiginiai, teiginiai, naudojami neigiamoms mintims pakeisti, yra visiškai tikroviški ir nesukelia mums abejonių bei vidinių protestų.
Atliekant neigiamų minčių pakeitimo pratimus, svarbu atidžiai pasirinkti kartojamus teiginius. Jei jie sukelia bent kiek abejonių, jūsų smegenys greičiausiai bandys jas atmesti. „Kai formuluojate teiginį, patikrinkite jį. Paklauskite savęs: „Ar yra galimų scenarijų, kai tai gali pasirodyti netiesa? Pagalvokite, kaip galėtumėte tiksliau suformuluoti“, – pabrėžia klinikinė psichologė.
Galiausiai, kai surasite formulę, dėl kurios jums nekyla klausimų, įsigykite ją ir pakartokite, kai tik neigiamos mintys jus užvaldys.